Degalinių atstovai prašo valdžios imtis greitų sprendimų – mažinti degalams pridėtinės vertės mokestį (PVM) ar akcizus. Tuo metu Finansų ministerija ir ekonomistai tikina, kad mažesnis PVM degalų kainos nesumažins.
Bakuose telpa nemažai kuro
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys sakė, kad degalinėse, kurios įsikūrusios šalia Lenkijos pasienio, apyvartos pastaruoju metu krito per pusę.
„Į tas degalines rečiau užsuka tiek privačių transporto priemonių savininkai, tiek įmonių sunkiųjų transporto priemonių vairuotojai. Ilgai laukti nereikėjo vairuotojai greitai sureagavo ir degalų išvyko pirkti ten kur pigiau, į Lenkiją.
Ten žmonėms siūlomas visas pigesnių prekių krepšelis – maisto produktai, statybinės medžiagos ir degalai. Be to, žmonės pasakoja, kad į Lenkiją vyksta ne tik pigesnių prekių, bet ir paslaugų, pavyzdžiui kerpasi nebe Lietuvoje, o Lenkijoje“, – pasakojo degalinių sąjungos vykdantysis direktorius.
Anot jo, į Lenkiją netgi vykdomos apsipirkimo kelionės autobusais iš tolimesnių Lietuvos miestų.
„Juk tie autobusai kurą irgi pilasi Lenkijoje. O jų bakuose kuro telpa tikrai nemažai. Tad viskas susideda. Juk degalus naudoja beveik visų sričių verslininkai. Ir ką daryti tiems, kurių verslai Lietuvoje? Jie turi piltis brangesnį kurą, tad didėja ir jų prekių ar paslaugų kainos“, – pastebėjo V. Šukys.
Degalinių tinklo „Stateta“ vadovas Karolis Stasiukynas irgi skaičiavo, kad pasienio degalinėse apyvartos nukrito dvigubai.
„Tačiau kitose degalinėse apyvartos irgi mažėja. Tai lemia bendra ekonominė situacija Lietuvoje. Matome, kad žmonės gavo dideles sąskaitas už dujas ir elektrą. Gyventojai taupo.
Tačiau ne tik jie, verslo atstovai irgi, jeigu tik turi galimybę, stengiasi kuro nebesipilti Lietuvoje, o vyksta į Lenkiją“, – sakė degalinių vadovas.
Valdžia su verslu nesitaria?
Pasak V. Šukio, Lietuvos valdžia spręsdama dėl degalų akcizų nesitarė nei su prekybininkais, nei su degalinių asociacijomis.
„Kreipėmės į valdžią dar prieš mėnesį ir dėl mažesnio PVM, tačiau atsakymo iki šiol jokio negavome. Taip išeina, kad verslas valdžiai nerūpi“, – piktinosi V. Šukys.
Anot jo, degalinių problemos nustumiamos į šalį, nes šiuo metu visas dėmesys skiriamas šildymo PVM mažinimui ir prezidento siūlymams dėl 100 eurų išmokos skurdžiai gyvenantiems.
„Gerai, jeigu tie žmonės gavę po 100 eurų degalų ar maisto produktų nusipirks čia, Lietuvoje, bet jeigu jie tuos pinigus išleis Lenkijoje? Kokia tada tokių išmokų nauda?
Mums reikia galvoti, kaip konkuruoti su Lenkija. Dabar visi tikina, kad PVM lengvata galios tik pusę metų. Tačiau mes nežinome, ką jie po pusmečio nuspręs, gal PVM lengvatą pratęs“, – svarstė V. Šukys.
Pasak degalinių atstovo, kol kas dar nė viena degalinė nebankrutavo, tačiau tai padaryti daug lengviau nei vėl sukurti verslą.
„Todėl turime reaguoti į šį Lenkijos sprendimą. O jeigu ką nors dar sugalvos ir Latvija? Tada tapsime brangiausia šalimi, kurioje niekas nenorės piltis kuro ar pirkti kitokių prekių.
Turėjome jau panašų atvejį su alkoholiu, kai lietuviai jo vyko pirkti ir į Lenkiją, ir į Latviją, nes ten buvo pigiau“, – komentavo V. Šukys.
Privalome konkuruoti su Lenkija
K. Stasiukynas teigė, kad turime reaguoti į Lenkijos sprendimus, negalime į tai nekreipti dėmesio.
„Juk iš karto buvo aišku, kad žmonės važiuos degalų pirkti ten, kur jie pigesni. Tad jeigu patys nieko nesugalvojame, turime kopijuoti kitų sprendimus, šiuo atveju Lenkijos. Dabar mes bėgame konkurentams iš paskos. Jeigu mes pirmi būtume sumažinę PVM, tada jiems, ne mums reikėtų galvoti, ką daryti.
Be to, degalų kaina susideda ne tik iš pasaulinės naftos kainos, ji mums ir lenkams yra vienoda. Tačiau dar labai svarbi yra ir kiekvienos šalies vidinė politika. Mes turime daug vidinių taisyklių, kurios didina kainą, pavyzdžiui, degalų maišymas su didesniu kiekiu biopriedų nei kitose šalyse. Dar kainą didina ir akcizai. Tad pirmiausia galėtume atkreipti dėmesį ne į PVM, bet į šiuos dalykus, kurie kainą degalus atpigintų keliasdešimt centų“, – siūlė degalinių tinklo vadovas.
Mažesnis PVM degalų kainų nesumažins?
Finansų ministerijos komentavo, kad akcizų dydžių ir lengvatų iškastiniam kurui peržiūra yra viena iš Vyriausybės programoje numatytų Žaliojo kurso įgyvendinimo priemonių, kuria siekiama mokesčių politiką orientuoti į aplinkosauginius tikslus, išplėsti gamintojų atsakomybę ir užtikrinti „teršėjas moka“ principo taikymą.
„Turint omenyje ši prioritetą, akcizų mažinimas prieštarautų Europos Sąjungos lygiu išsikeltiems ambicingiems CO2 mažinimo tikslams.
Kalbant apie pasiūlymus mažinti akcizą, ne kartą Lietuvos mokesčių politikos praktikoje įsitikinta, kad akcizų mažinimas neatneša norimo efekto – mažesnės prekių kainos, – kadangi kalbame apie rinką, kurioje kaina nusistovi pasiūlos ir paklausos sąveikos būdu. Tą puikiai iliustruoja 2009 m. pavyzdys, kai Lietuva sumažino akcizą degalams, tačiau norimo efekto mažesnėms kainoms vartotojams jis neatnešė“, – priminė ministerija.
Anot jos specialistų, preliminariais skaičiavimais, jei dėl kainų skirtumo su Lenkija 20 proc. sumažėtų verslo įsigyjamo dyzelinio kuro dalis Lietuvoje, biudžeto praradimai galėtų sudaryti apie 85 mln. eurų.
„Tuo metu jei Lietuva mokesčius (akcizą ir PVM) kurui sumažintų pagal Lenkijos pavyzdį, preliminariu vertinimu, biudžeto praradimai galėtų būti net apie 3,5 karto didesni, darant prielaidą, kad degalų realizacija Lietuvoje nesumažės. Žinoma, tokia prielaida yra pernelyg optimistinė, nes net jei ir Vyriausybė sumažintų mokesčius iki Lenkijos lygio, vis vien degalų kainos Lietuvoje išliktų aukštesnės dėl valiutos kurso, rinkos dydžio sąlygotos konkurencijos ir kt. veiksnių, o tai sąlygotų dar didesnius netekimus.
Pavyzdžiui, nors Latvija taiko didesnį akcizą (akcizas Latvijoje (su kuro mokesčiu) tiek dyzelinui, tiek benzinui yra 0,06 Eur/l didesnis, nei Lietuvoje), Lietuvoje dyzelinių degalų kaina šiuo metu yra didesnė apie 0,02 Eur/l nei Latvijoje, benzino – 0,05 Eur/l mažesnė “, – skaičiavo Finansų ministerija.
Pasak jos, Lenkijos PVM tarifų nustatymas galimai neatitinka tiek šiuo metu galiojančios PVM direktyvos, tiek kovo mėnesį planuojamų patvirtinti jos pataisų.
Sekti Lenkijos pavyzdžiui nepataria
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pripažino, kad Lietuvos degalinės patiria papildomų sunkumų.
„Daugiausiai jos praras tuos klientus, kurie gyvena arčiausiai Lenkijos sienos. Trumpuoju laikotarpiu nukentės mūsų biudžetas. Tačiau ilguoju laikotarpiu – ne. Abejoju Lenkijos galimybėmis ilgą laiką išlaikyti žemą PVM. Jis sudaro didžiąją dalį biudžeto pajamų. Tad sumažinus PVM, sumažės ir Lenkijos biudžetas.
O šiais metais finansų rinkos pradės griežčiau vertinti euro zonos šalių finansus. Tos šalys, kurios neatsakingai elgsis su savo biudžetu, bus baudžiamos per brangesnį skolinimąsi finansų rinkose. Tad tikėtina, kad po metų Lenkija grąžins PVM į buvusį dydį“, – prognozavo ekonomistas.
Anot jo, todėl ir Lietuvoje nereiktų mažinti PVM degalams.
„Pavyzdžiui jeigu sumažintume PVM iki 5 proc. ir tuo metu Rusija užpultų Ukrainą ir naftos kaina pakiltų, PVM neatneštų jokios naudos, nes degalų kainos vis tiek augtų. Tad PVM mažinimas yra žaidimas su ugnimi.
Tad mažinti PVM nereikėtų. Vietoje to valstybė galėtų dalį degalų kainos kompensuoti degalinėms. Tačiau tai irgi reikš, kad mums reikės daugiau skolintis, tad bet kuriuo atveju neišvengtume neigiamų pasekmių“, – svarstė A. Izgorodinas.
Ekonomisto teigimu, energetinių išteklių brangimas reiškia ir prekių ir paslaugų kainų didėjimą, tačiau tai pamatysime ne iš karto, o po tam tikro laiko.
Vežėjai: jeigu leis galimybės degalus pilsimės Lenkijoje
Asociacijos „Linava“ inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andrius Burba dar sausio mėnesį portalui tv3.lt sakė, kad vis daugiau vežėjų, kurie veža krovinius į užsienio šalis, degalus pilsis Lenkijoje ar kitose šalyse, kur jie yra pigesni nei Lietuvoje.
„Visgi ar tai darys absoliuti dauguma transporto sektoriaus dalyvių – sudėtinga pasakyti. Pavyzdžiui, vidinius pervežimus atliekančios įmonės ne visada turi galimybę išvykti už Lietuvos ribų“, – pastebėjo asociacijos atstovas.
Anot jo, transporto ir logistikos įmonių veiklos specifika lemia tai, kad šis verslas pajamas generuoja iš centais apmokestinamų nuvažiuojamų kilometrų, pervežant krovinius po Lietuvos ir užsienio rinkas.
„Jei komandiruotė būna sėkminga, vienas vilkikas gali uždirti 500 eurų ir daugiau, o jei nutinka nenumatytos aplinkybės, dėl kurių patiriamos išlaidos, toks vilkikas gali dirbti nuostolingai pusmetį, metus ar net kelerius.
Pavyzdžiui, jei Europoje užsakymas pristatomas sėkmingai, šiuo metu už 1 kilometrą nuvežto krovinio Europos keliais klientai moka 1,05-1,10 eurų. Šis verslas yra gan rizikingas finansine prasme – vežėjas gali „pradirbti“ ir turėti didžiulį minusą. Tokia atsiskaitymų sistema yra nusistovėjusi per daugybę metų ir tai yra vienintelis pervežimo kainos apskaičiavimo būdas, kuriuo naudojasi logistikos įmonės ir krovinių savininkai. Transporto sektoriaus specifika lemia tai, kad nėra kitokios atsiskaitymo sistemos“, – komentavo A. Burba.
Pasak jo, vežėjams nėra galimybės taikyti fiksuotą paslaugos įkainį.
