Apie šį išbandymų kupiną laikotarpį naujienų portalui tv3.lt papasakojo VSAT vadas Rustamas Liubajevas. Atsiliepimus apie tai, kad esame nepasiruošę šalies gynybai pašnekovas pavadino tik skambiomis frazėmis.
Pastarasis laikotarpis buvo kupinas iššūkių. Ką galėtumėte išskirti?
Taip, iššūkių buvo ir jų buvo daug. Pradedant nuo COVID-19 pandemijos. Būtent pasieniečiai pirmieji pradėjo taikyti sanitarinės kontrolės elementus prie išorinių ir vidinių valstybės sienų. Teko atstatyti kontrolę prie sienų su Lenkija ir Latvija. Nuo įstojimo į Šengeno erdvę, ta kontrolė buvo reorganizuota. Todėl reikėjo ieškoti papildomų resursų. Bendradarbiavome Viešojo saugumo tarnyba (VST), kariuomene, policija.
Anksčiau veikla buvo labiau orientuota į priedangą prie sienos, kovą su neteisėta migracija. Atsiradus sanitarinės kontrolės poreikiui, labai svarbiu veiksniu tapo bendradarbiavimas su savivaldybėmis. Jos padėjo sukurti infrastruktūrą pasienyje. Tai buvo pirmasis rimtas iššūkis mūsų tarnybai.
Praėjusiais metais Lukašenkos režimas suorganizavo nelegalių migrantų ataką prieš Lietuvą, mūsų kaimynes. Tai buvo ilgai planuota konspiracija. Tam buvo ilgai ruošiamasi. Pirmieji neteisėti migrantai fiksuoti dar 2020 m. pabaigoje. Jau tada buvo tam tikras padidėjimas.
Prasidėjus migrantų srautams iškart pasikeitė Baltarusijos pasieniečių požiūris, jie nebereagavo į mūsų signalus. Nors iki tol buvo laikomasi tokio susitarimo. Būdavo pradedamas bendras tyrimas dėl valstybės sienos pažeidimų. Bet bendradarbiavimas baigėsi ir jo nepavyko atstatyti iki šiol.
Pagrindiniai migrantų srautai prasidėjo 2021-ųjų gegužės pabaigoje. Po „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo ir opozicionierių sulaikymo. Būtent prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos tada atsirado nelegalių migrantų grupės. Buvo organizuota visa logistikos grandinė. Migrantų pasitikimas oro uoste, apgyvendinimas viešbučiuose, nugabenimas prie sienos su Lietuva.
Baltarusijos pasieniečiai aktyviais veiksmais stumdavo migrantus į Lietuvos Respublikos teritoriją. Praėjusių metų birželį jau buvo didžiulis augimas, o pikas pasiektas liepą. Pasitaikydavo dienų, kai nelegaliai į Lietuvą bandydavo patekti per 3 tūkst. asmenų. Buvo dienų, kai sulaikydavome per dieną ir 300 neteisėtų migrantų. Reikėdavo juos pamaitinti, suteikti pagalbą, apgyvendinti.
O tuo metu nebuvo reikiamos infrastruktūros. Neturėjome galimybių jų apgyvendinti. Turime pavyzdžių, kai mūsų pareigūnai užleisdavo neteisėtiems migrantams savo kabinetus, jie miegodavo koridoriuose. Tada buvo priimtas sprendimas kurti laikinas apgyvendinimo vietas. Su kariuomenės pagalba buvo pastatytos palapinės.
Taip pat teko aktyvuoti bendradarbiavimą su kariuomene, kitomis institucijomis. Labai greitai prie sienos su Baltarusija atsirado Lietuvos kariuomenės kariai. Buvo dislokuotos VST, policijos, muitinės pareigūnų pajėgos. Visos institucijos prisidėjo prie migracijos krizės suvaldymo.
Nuo 2021 m. rugpjūčio buvo priimtas sprendimas dėl neteisėtų migrantų apgręžimo. Jie būdavo nukreipiami į pasienio kontrolės punktus. Ten galėdavo pateikti dokumentus ir prašyti prieglobsčio. Dauguma neteisėtų migrantų būdavo ekonominiai migrantai. Tad apie 90 proc. atvejų atsisakyta jiems suteikti prieglobstį. Jie ieškojo geresnio gyvenimo Europos Sąjungos šalyse. Neteisėti migrantai mums buvo daugiau kaip aukos, o ne priešai. Dėmesys buvo koncentruotas į Lukašenkos režimą ir neteisėtos migracijos šalininkus. Lukašenka sudarė sandorį su organizuotu nusikalstamumu.
Po Lietuvos sprendimo, migrantai būdavo nukreipiami į Lenkijos pasienį. Tada prasidėjo įvykiai prie sienos su Lenkija. Jie irgi priėmė sprendimą dėl migrantų apgręžimo. Jų pasieniečiai pasimokė iš mūsų patirties, padarytų klaidų. Praėjusių metų pabaigoje srautai jau buvo nukreipiami į Latvijos pasienį. Jie taip pat panašiai sureagavo. Mūsų tarnybai 2021-ieji nuo birželio mėnesio buvo labai įtempti.
Pasitaikydavo ir provokacijų. Būdavo demonstratyviai pažeidžiama valstybės siena. Baltarusijos jėgos struktūros atstovai tyčia peržengdavo valstybės sieną. Tačiau pavyko išvengti didelių konfliktų. Lenkijoje situacija buvo įtemptesnė. Ten bandyta organizuoti prasiveržimą pro Baltarusijos ir Lenkijos sieną. Pas mus nebuvo pastebėta ir fiksuota tokių atvejų, kai buvo apšaudomi pasieniečiai, sienos ženklai iš Baltarusijos pusės arba mėtomi daiktai. Tokių atvejų mes nefiksavome. Nors Lukašenkos hibridinė ataka paspringo, bet situacija išlieka labai sudėtinga. Praktiškai kiekvieną dieną fiksuojame valstybės sienos pažeidimus.
Manome, kad dar kurį laiką fiksuosime tokius valstybės sienos pažeidimus. Tačiau tikrai matome, kad Lukašenkos režimas ir pats Lukašenka prarado interesą toliau organizuoti tokią hibridinę ataką. Jis iš to turėjo daugiau problemų nei naudos. Savo politinių tikslų jam pasiekti nepavyko. Artimiausiu metu plataus masto atakos nereikėtų tikėtis. Bet neteisėta migracija gali būti panaudota ir Rusijos jėgos struktūrų. Norint paveikti ES poziciją Rusijos atžvilgiu arba siekiant atšaukti dalį sankcijų. Rusijos režimas gali pasinaudoti tokia galimybe. Nuo Norvegijos ir baigiant Lenkijos pasieniu. Todėl gyvensime budėjimo režimu.
Kas VSAT pasikeitė Rusijai pradėjus karinius veiksmus Ukrainoje?
Kai vasario 24 d. Rusija pradėjo agresiją prieš Ukrainą, Lietuvos pasieniečiams teko įtempti savo raumenis. Turėjome ruoštis šalies gynimui, pabėgėlių antplūdžiui. Tiesa, visi Ukrainos pabėgėliai atvyko per Lenkijos-Lietuvos sieną. Todėl mums teko organizuoti darbą taip, kad nukreiptume pabėgėlius į centrus, kur jie galėtų gauti paramą, reikiamą informaciją.
Kitas svarbus aspektas – pasirengimas šalies gynybai. Teko girdėti skambių frazių apie tai, kad nesame pasiruošę šalies gynybai. Pastaruoju metu daug dirbta, kad būtų sustiprintas pasirengimas tam. Ir tai ne tik aprūpinimas ginklais bei šaudmenimis. Svarbiu tapo karinis pasirengimas, sąveikos planai su Lietuvos kariuomene. Susiformavo aiškus supratimas, kokios bus atliekamos funkcijos, dalyvavome pratybose, mokymuose. Žinome, ką veiksime, ką darysime, jei prasidės karas.
Dėl ginklų ir šaudmenų – įsijungtų Lietuvos kariuomenės logistikos sistema. Taip ginklais būtų aprūpinti ir pasieniečiai. Šiemet ketinama pradėti pereidinėti prie NATO standartus atitinkančių ginklų. Naudosime tokius pačius ginklus, kaip ir Lietuvos kariuomenė. Ginklams šiemet skirta 3,5 mln. eurų. Organizuojame jų pirkimą. Metų pabaigoje gausime didžiąją ginklų dalį. Turime konkretų planą ir kitais metais planuojame visiškai pereiti prie NATO standartus atitinkančių ginklų.
Su kokiais iššūkiais šiuo metu daugiausia tenka susidurti pasieniečiams, be jūsų jau įvardytų?
Yra tokių darbų, kurių niekas už mus nepadarys. Pagrindinis – kova su kontrabanda. Per pandemiją dėl objektyvių priežasčių sumažėjo kontrabandos srautai, nes sumažėjo žmonių ir transporto priemonių kiekiai. Tačiau nuo praėjusių metų matome augimo tendenciją. Per šių metų pirmąjį pusmetį buvo sulaikyta tiek pat kontrabandos kiek per praėjusius metus.
Kontrabandininkai prisitaiko prie šių laikų realijų. Jie naudoja dronus, kuriais gabenama kontrabanda. Dėl to aktyviai plečiame gebėjimus vykdyti priešdroninę veiklą. Jau turime tokios įrangos ir dar planuojame jos įsigyti. Dažniausiai tie dronų operatoriai būna Baltarusijos pusėje, kur negalime nuvykti ir jų nustatyti.
Kaip įvertintumėte korupcijos apraiškas pasienio tarnyboje?
Kova su korupcija vyksta nuolat. Mes labai principingai kovojame su nedorais pareigūnais. Labai principingai vertiname kiekvieną atvejį. Yra pradėta nemažai ikiteisminių tyrimų, pareikšti kaltinimai ir pakankamai aukšto rango pareigūnams, kurie dalyvavo neteisėtoje veikloje.
Vieni susigundo lengvais pinigais, kurie tarsi krenta iš dangaus. Bet praktika rodo, kad jei kartą pasiduodi, tada kontrabandos organizatoriai tave įtraukia ir sunku atsisakyti priverstinio bendradarbiavimo. Pareigūnai patenka į tam tikrus spąstus. Vieni pareigūnai sako, kad norėjo padėti savo draugams, giminaičiams. Kiti pabrėžia, kad pagrindinis jų motyvacijos aspektas – siūlomi pinigai. Tikimės, kad didinami pasieniečių atlyginimai sumažins korupcijos apraiškas sistemoje.
Lietuva priėmė nemažai karo pabėgėlių. Kaip buvo užtikrinama, kad tarp kertančiųjų Lietuvos sieną žmonių nebūtų provokatorių/žalą siekiančių padaryti asmenų? Ar pasitaikė provokacijų?
Nefiksavome tokių provokacijų. Prie sienos su Lenkija mes neatliekame sisteminės kontrolės. Patikrinimas yra nebent pasirinktinis. Mūsų pareigūnai ten dirba. Tačiau pagrindinis uždavinys - padėti ukrainiečiams ir nukreipti juos tinkama linkme.
Kokioms darbo kryptims žadama sutelkti daugiausia dėmesio ir pajėgų artimiausiu metu?
Pagrindinė kryptis – sienos apsauga. Ją toliau reikia stiprinti. Nežiūrint į tai, kad mums teko susidurti su tais iššūkiais ir krizėmis, šiandien esame daug stipresni nei buvome prieš 2-3 metus. Per krizę išbandėme sienos apsaugos sistemą, kuri buvo kuriama 30 metų. Sistema atlaikė krūvį. Pavyko atremti hibridinę ataką.
Realiame gyvenime pavyko išbandyti bendradarbiavimą su kitomis institucijomis. Esant poreikiui, galime efektyviai dislokuoti papildomas pajėgas ties pasieniu. Mūsų bendradarbiavimas tapo ne formalus, o realus.
Mūsų pareigūnai įsitikino, kad darbas, kurį jie daro yra svarbus valstybei, žmonėms ir ES. Pasitikėjimo lygis sistema yra labai aukštas. Esame 5-tuke institucijų, kuriomis žmonės labiausiai pasitiki. Mūsų autoritetas smarkiai išaugo. Vis daugiau žmonių nori tapti pasieniečiais.
