Pasieniečiai teigia, kad užbaigus vidinę Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pertvarką būtų sutaupytas ne vienas šimtas tūkstančių litų, padidinta pareigūnų motyvacija ir gerokai sustiprinta valstybės apsauga.
Vakar, liepos 31 d., posėdžiavusi Lietuvos pasienio pareigūnų profesinė sąjungos (LPPPS) taryba pateikia VSAT vadui generolui Vainiui Butinui savo siūlymus, kaip galima sutaupyti, motyvuoti ir išlaikyti profesionalius pasieniečius.
Užstrigusi pertvarka ir pinigų švaistymas
VSAT pertvarka, pradėta dar 2011-aisiais, sustojo, o ir tie patys pokyčiai nei sutaupė pinigų, nei pagerino pareigūnų darbo kokybę. Netgi atvirkščiai – prarasti profesionalūs darbuotojai, kurie išėjo į kitas tarnybas.
Šiuo metu Lietuvoje yra aibė padalinių su daugybe tarnybinių funkcijų, kurias būtina peržiūrėti. Lietuvos sienos apsaugą ir per valstybės sieną vykstančių asmenų bei tranporto priemonių kontrolę vykdo 6 VSAT rinktinės: Ignalinos, Vilniaus, Varėnos, Lazdijų, Pagėgių ir Pakrančių apsaugos. VSAT taip pat priklauso kiti padaliniai – Pasieniečių mokykla, Užsieniečių registracijos centras, Ignalinos AE apsaugos, Specialiųjų užduočių ir Aviacijos rinktinės. Visos rinktinės ir jų padaliniai skiriasi savo dydžiu, atliekamų funkcijų apimtimi ir atsakomybe, tačiau turi beveik tą pačią valdymo sistemą.
Pavyzdžiui, didžiausių rinktinių – Varėnos, Vilniaus, saugančios daugiau kaip trečdalį pasienio, vadai turi apie 600-800 pavaldinių. Tuo tarpu Aviacijos rinktinės vadovas, kuriam tenka gerokai mažesnė atsakomybė ir realaus darbo dalis, turi apie 50 pavaldinių. Visi jie turi tas pačias apmokėjimo kategorijas ir gauna vienodą atlygį.
„Norėdami motyvuoti ir išlaikyti profesionalius darbuotojus turime sukurti darbo pobūdį ir intensyvumą atitinkančią darbo užmokesčio sistemą. Pradėjus VSAT pertvarką sakyta, kad tai buvęs tik pirmas etapas, tačiau antras etapas taip ir neprasidėjo“, - apgailestauja LPPPS pirmininkas Vladimir Banel.
Pasieniečiai siūlo racionaliau naudoti turimas lėšas
LPPPS siūlo nešvaistyti – perskirstyti, o, kur reikia, ir sujungti VSAT priklausančias įstaigas. Pavyzdžiui, Aviacijos, Specialiųjų užduočių rinktinės ir Užsieniečių registracijos centro funkcijos siauros, darbuotojų nedaug, tačiau kiekvienas padalinys turi atskirą administraciją.
Sujungus kai kuriuos padalinius arba grąžinus į centrinės įstaigos sudėtį, būtų galima sutaupyti ne tik administravimo, bet ir patalpų ar transporto išlaikymui skirtas lėšas. Kai kurios VSAT įstaigos turi perteklinių patalpų, tačiau jų paskirstymui trūksta racionalumo.
„Pavyzdžiui, Vilniaus rinktinė turi dvi užkardas – naująją ir senąją (Deveniškių ir G. Žagunio), Lazdijų rinktinėje viena šalia kitos stovi Kybartų ir Lieponos užkardos. Jas galima apjungti ir sutaupyti. Be to, profesionalai koncentruotųsi vienoje vietoje, o darbas gali tapti efektyvesnis“, - teigia V. Banel.
Profesinės sąjungos atstovai pabrėžia, jog minėti padaliniai (Aviacijos, Specialiųjų užduočių rinktinės ir Užsieniečių registracijos centras) yra svarbūs, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į jų darbo kokybę. „Sutaupius administravimo lėšas pinigai galėtų būti skiriami pareigūnų motyvacijai. Pavyzdžiui, lakūnų, kuriuos šiuo metu taip sunku pritraukti į tarnybą“, - pasiūlymus dėsto V. Banel.
LPPPS atstovai pasakoja apie gerąją suomių patirtį. 2006-2008 m. jie turėjo daugiau nei 4200 pasieniečių, tačiau po pertvarkos paliko tik 2800. Tarnyba tapo mobilesnė, darbas – efektyvesnis, o darbuotojai – profesionalūs ir motyvuoti.
Kalbėdami apie užkardų vadų atsakomybės ir veiklos mastus, pasieniečiai pabrėžia, kad didžiausią intensyvumą turinčių padalinių vadovai turi būti motyvuojami tinkamai. „Pavyzdžiui, Medininkų, Kenos, Tribonių užkardos – vienos intensyviausių Lietuvoje, čia atsakomybės mastai visiškai kitokie nei, pavyzdžiui, Kapčiamiestyje ar Adutiškyje. Todėl turėtume tinkamai sudėlioti prioritetus: jeigu ant vadų pečių užkrauta didelė našta, jiems turėtų būti skiriamos aukštesnės apmokėjimo kategorijas“, - aiškina V. Banel.
