Keleivius vežančios nedidelės rajonų įmonės neteko beveik trečdalio keleivių ir skursdamos naikina maršrutus į kaimus, o skolose skęstančios savivaldybės neturi pinigų joms susimokėti už moksleivių bei socialiai remtinų žmonių vežimą.
Nuošalesnių Lietuvos kaimų gyventojams, norintiems pasiekti rajono centrą, tenka pasikliauti nuosavus automobilius turinčių kaimynų geraširdiškumu, savomis kojomis, bet ne viešuoju transportu.
Vežėjai yra priversti mažinti autobusų reisus, trumpinti jų maršrutus. Nes tik taip dar įmanoma išgyventi. Apie vežiojimo geografijos plėtrą įmonių vadovai net ir svajoti nedrįsta. Kur kas realesnė bankroto grėsmė.
Autobuso sulaukti nesitiki
Nedidelio, netoli Marijampolės, šalia magistralės "Via Baltica" esančio Barštinės kaimo gyventojai jau nesitiki, kad kada nors į jų kaimą, turintį apie šimtą gyventojų, užsuks koks nors maršrutinis autobusas. Nors buvo laikai, kai jis čia atvažiuodavo ir tris ar net keturis kartus per dieną. Vėliau reisų mažėjo, kol iš viso neliko nė vieno.
"Jokie maršrutiniai autobusai čia neužsuka jau gal porą dešimtmečių. Bandė vienas kitas privatininkas važinėti, bet sumanymo atsisakė. Gyventojai kiekvienas jam tinkamu būdu stengiasi nukakti iki Sasnavos miestelio ar Marijampolės", - LŽ pasakojo Barštinės kaime gyvenanti Vida S.
Anot jos, jaunesniems ir savo automobilius turintiems kaimiečiams kur nors nuvažiuoti nėra sudėtinga - kaimas už poros kilometrų nuo "Via Balticos" magistralinio kelio. Tačiau tiems, kurie neturi nuosavų automobilių, yra senyvo amžiaus - labai sunku. Tenka pėsčiomis kulniuoti beveik 4 kilometrus iki artimiausios autobusų stotelės Sasnavos miestelyje. Bet tokia kelionė ne visų vyresnio amžiaus kaimiečių kojoms. Todėl kai kurie, nepriėję Sasnavos miestelio, bando susistabdyti magistrale lekiančius automobilius. Sutinkančiųjų pavėžėti - labai reta.
"Gerai, kad sekmadieniais į kaimą atvažiuoja parapijos autobusas - susisodina senukus ir į bažnyčią nusiveža, o po Mišių - parveža. Kitaip ir į bažnyčią ne visi pajėgtų nueiti", - teigė LŽ pašnekovė.
Tas pats parapijos autobusas tikinčiuosius į pamaldas bažnyčioje atsiveža ne tik iš šio, bet ir Smilgių, Gavaltuvos kaimų.
Keleivių patogumui
Marijampolės savivaldybės Transporto tarnybos vedėja Vitalė Vosylienė LŽ teigė, kad dar šią vasarą kaimų gyventojų susisiekimas su Marijampole turėtų kiek pagerėti. Mat nuo liepos pertvarkoma miesto bei priemiesčio viešojo transporto sistema. Visi anksčiau buvę 10 maršrutinių taksi maršrutai iš Marijampolės į šios savivaldybės didžiausius kaimus ir miestelius yra panaikinti, o vietoj jų patvirtinti priemiestiniai autobusų maršrutai.
"Šiuo metu yra sudaromi ir su vežėjais derinami grafikai. Tikimės, kad gyventojai šia naujove nenusivils", - teigė V.Vosylienė, tikindama, kad maršrutiniai autobusai užsuks į tuos kaimus, į kuriuos užsukdavo maršrutinis taksi. Plėsti aptarnavimo zonų nenumatoma.
Marijampolės savivaldybei taip pertvarkyti priemiestinį viešąjį transportą pasiūlė Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai. Atlikę analizę jie pastebėjo, kad iki šiol maršrutinių autobusų bei mikroautobusų eismas tiek pačiame mieste, tiek ir visoje Marijampolės savivaldybės teritorijoje buvo labai chaotiškas.
Šiuo metu yra šešiolika priemiestinių maršrutų. Dešimt iš jų aptarnauja privatūs vežėjai. Nedideliais autobusais bei mikroautobusais jie pasiekia gana atokius kaimus, važiuoja ne tik pagrindiniais keliais, bet ir aplinkiniais, kad tik kuo daugiau gyvenviečių aplankytų. Šešiais priemiesčio maršrutais keleivius vežioja savivaldybės administracijos valdomas Marijampolės autobusų parkas.
Nauda abejoja
Pusę visų priemiestinių maršrutų aptarnaujančios Angelės Bižienės paslaugų ir prekybos įmonės savininkė A.Bižienė LŽ teigė nesanti tokia didelė optimistė. Anot jos, pertvarka pradėta "ne iš to galo". "Gal pirmiau reikėjo pertvarkyti visą miesto viešojo transporto sistemą, o tik paskui griebtis priemiesčio", - teigė ji tikino, jog tada būtų aiškiau, kokių priemiestinių maršrutų iš tikrųjų reikia, o kokių - nelabai. Mat dabar yra taip, kad kai kuriais maršrutais važiuoja ne vieno, o dviejų privačių vežėjų autobusai. Ir abu pustuščiai.
"Keleivių vežimas yra socialinė paslauga. Ja naudojasi labiausiai nepasiturintys žmonės. Kas tik gali sau leisti, būtinai nusiperka automobilį ir juo važinėja. O už socialines paslaugas turi būti atsiskaitoma", - mąstė A.Bižienė.
Marijampolės savivaldybė iki šiol nėra sudariusi sutarčių su privačiais vežėjais dėl keleivių vežimo konkrečiais maršrutais. Todėl visiškai nėra aišku, kiek ir kaip bus jiems kompensuojami vežant keleivius susidarę nuostoliai. Maža to, jau dabar A.Bižienės įmonei Marijampolės savivaldybė yra įsiskolinusi už moksleivių pavėžėjimą 85 tūkst. litų ir neaišku, kada juos atiduos.
Keleivių mažėja
Nepaisant visų pertvarkų, kurios turėtų privilioti gyventojus važinėti viešuoju transportu, keleivių nuolatos mažėja. Pasak Marijampolės autobusų parko direktoriaus Algimanto Štaro, šiemet, palyginti su praėjusiais metais, važinėjančių priemiestiniais autobusais sumažėjo beveik trečdaliu. Todėl yra mažinama reisų kai kuriais maršrutais, kai kurie maršrutai trumpinami.
Tą patį daro ir Vilkaviškio autobusų parkas. Anot jo direktoriaus Algimanto Ankevičiaus, laikinai, kol atostogaus moksleiviai, maršrutiniai autobusai nevažinėja į Skardupius bei kai kuriuos kitus kaimus. Visiškai panaikinti kai kurie tarpmiestiniai maršrutai, vedę į Alytų, Kauną.
"Šiomis dienomis sulaukėme pranešimo iš Marijampolės, kad vienas privatus vežėjas, važinėjęs į Vilkaviškį per Keturvalakius ir Karklinius, trumpina maršrutą ir į mūsų rajono centrą jau neatvažiuos, o iš kaimų grįš į Marijampolę. Mat neapsimoka važinėti autobusui, kuriame yra vos vienas ar du keleiviai", - LŽ kalbėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas Mindaugas Lenkas. Tačiau dėl mažėjančių galimybių rajono gyventojams susisiekti su rajono centru kol kas skundų nesulaukta. Nuošalesnių kaimų žmonės su tuo jau susitaikę ir patys ieško būdų, kaip susitvarkyti reikalus rajono centre, nelaukiant kitų malonės.
Kazys Kazakevičius
