Savo virtuvėje dvi pietų Anglijoje gyvenančios moterys kuria receptą, kuris gali pakeisti pasaulį, rašo britų dienraštis „The Guardian“.
Jeigu joms pavyks – o sėkmė, atrodo, gana reali – kiekvienas galės kada nori ir kiek nori pats pasigaminti labiausiai žmonijos istorijoje reklamuojamo gėrimo: „iššifruotosios“ kokakolos receptas ir gamybos technologija platinami pagal atvirojo kodo licenciją.
Iš paskos atvirojo kodo alui (http://www.omni.lt/index.php?base/z_361507) skuba kitas dar daugiau gerbėjų turintis gėrimas – legendinė kokakola. Jos „pasidaryk pats“ kelio pradžia atrodo gana mįslingai.
Dvi jaunos moterys ant virtuvės stalo sudėjusios daug įvairių daiktų: čia ir rudos spalvos buteliai, ir paketėliai su baltos spalvos milteliais, ir grūstuvėlis su grūstuve, ir piltuvėlių rinkinys, ir net elektrinis grąžtas su šluotele.
Gal jos gamina bombas, klausia „Guardian“? O gal narkotikus? Ne. Jos daro tai, kas gerokai pakeis pasaulį, kuriame gyvename. Jos kuria savąją kokakolos versiją.
Kokakolos, kurios pernai Didžiojoje Britanijoje buvo išgerta 922 mln. litrų, sudėtinių dalių sąrašas, kodiniu pavadinimu „Merchandise 7X“, laikomas didžiausioje paslaptyje nuo pat 1886 m., kai šį gėrimą išrado amerikietis vaistininkas Johnas Pembertonas. Sakoma, kad „Merchandise 7X“ saugomas Atlantos mieste, seife, prie kurio kiaurą parą budi sargybiniai. Tai šiek tiek keista, turint galvoje, kad 1993 m. išleistoje bendrovės „Coca-Cola“ verslo užkulisius atskleidžiančioje Marko Pendergrasto knygoje „Už Dievą, Tėvynę ir kokakolą“ („For God, Country & Coca-Cola (Basic Books)“ paskelbta kokakolos receptūra. Tačiau bendrovė „Coca-Cola“ tvirtina naudojanti ne šį, o kitą receptą.
Kate Rich ir Kayle Brandon dirba Bristolio centre esančio „alternatyvaus“ kino teatro „Cube Multiplex“ baro vadybininkėmis. Joms nepriimtini „Coca-Cola“ naudojami verslo metodai ir požiūris į ekologiją, tad šiame bare vietos kokakolai nėra. Tačiau tai nereiškia, kad jai trūksta paklausos. „Mes bandėm ir „Pepsi“, ir „Virgin Cola“, ir daugelį kitų, – sako Brandon, – bet tai nebuvo visavertės alternatyvos. Jos buvo priimtinos, bet tai nebuvo kokakola. O žmonės nori kokakolos.“
Atlikusios daug degustacinių testų jos pajuto, kad kokakolos pranašumas susijęs ne tiek su skoninėmis savybėmis, kiek su prekės ženklo įtaka. Bet kokia alternatyva, kurią jos norėtų pasiūlyti, ne tik privalo turėti beveik identišką skonį, bet ir įveikti neįtikėtiną bendrovės „Coca-Cola“ rinkodaros jėgą. „Kadangi dauguma klientų vaikšto į „Cube“ dėl to, kad jiems patinka požiūris „pasidaryk pats“, vienintelis būdas – pasigaminti kolą pačioms“, – tvirtina Brandon.
Iš esmės kokakola yra karamelės, kofeino, cukraus, gazuoto vandens, citrinos arba fosforo rūgšties ir aštuonių eterinių aliejų mišinys. Būtent tikslus šių aliejų santykis sudaro slaptosios „Merchandise 7X“ formulės pagrindą. Paieška internete greitai pateikė keletą į 7X panašių receptų ir labiausiai žadantis buvo paimtas iš Marko Pendergrasto knygos.
Tačiau paversti receptą gėrimu pasirodė kur kas sunkiau, negu atrodė iš pirmo žvilgsnio. „Eterinius aliejus mums teko siųstis iš JAV, – sako Rich. – Karamelės gavome tiesiai iš „DD Williamson“, stambios Mančesterio bendrovės, kuri tiekia karamelę visai D. Britanijoje gaminamai kokakolai. O kofeino radome kultūrizmui skirtoje „MyProtein.co.uk“ interneto svetainėje.“
Susirinkusios pagrindinius recepto komponentus jos pasikvietė draugus į „atvirąją laboratoriją“ kurti patį gėrimą. „Deja, niekas iš mūsų neturėjo reikiamo išsilavinimo, o tai gana mokslinis procesas, – pasakojo Rich. – Pusę laiko sugaišome ieškodamos sudėtinių dalių, kurių neturėjome, ir nuolat vaikščiojom į paštą viską svarstyti siuntiniams skirtomis svarstyklėmis.“
Nors pirmosios dienos pabaigoje jos vis dėlto gavo kažką panašaus į kolą, tačiau pakartoti savo sėkmės nepavyko. Svarbiausia problema, su kuria jos susidūrė – kaip eterinius aliejus sumaišyti su kitomis sudėtinėmis dalimis. Šis procesas vadinamas emulgavimu.
Daugelyje nealkoholinių gėrimų kaip emulgatorius naudojamas gumiarabikas – džiovinti akacijos sakai. Bet Rich ir Brandon negalėjo pasiekti norimo rezultato. „Mes įsigudrinom sulaužyti ne vieną plaktuvą, tiesiog išmetėm juos. Gumiarabikas lakstė į visas puses, plaktuvo mentelės lūžo. Tai buvo žiauru ir labai slėgė.“
Kai žuvo ketvirtas plaktuvas, jos suprato, kad reikia ieškoti pagalbos. Masinė laiškų ataka į „Cube“ el. pašto konferencijos vartotojų dėžutes padėjo surasti restorano „Fat Duck“ konsultantą ir maisto produktų emulgavimo specialistą Peterį Barhamą. Jis paaiškino, kad moterys naudojo ne tą gumiarabiko rūšį. „Mes savąjį nusipirkome indiškoje maisto produktų krautuvėlėje, bet jis buvo ne visai homogeniškas, tad kiekvieną kartą naudodami jį gaudavome vis kitus rezultatus“, – sakė jos.
Barhamas taip pat paaiškino, kad kuriant emulsiją vienas svarbiausių dalykų – jėgos poveikis. Rich ir Brandon skaičiavo plaktuvus, bet ne jų galingumą. Jos liūdnai žvelgė į savo laboratorijos priemones ir pastebėjo, kad viena metalinė plaktuvo mentelė yra beveik tokio pat dydžio kaip didelis grąžtas. Valio! Masės plakimas naudojant elektrinį grąžtą padėjo pasiekti norimą rezultatą.
Dabar beliko tik įdėti kofeino, karamelės, citrinos rūgšties ir gazuoto vandens – ir štai iš vieno puodelio emulsijos pavyko gauti tiek kokakolos, kad jos užtektų mėnesiui.
Koks jos skonis? Iš pradžių mes bandom tikrąją kokakolą. Saikingas saldumas, žemi karamelės tonai, sausumas ant liežuvio, gana skurdi skonio gama. Gaivu, bet trūksta gelmės.
O dabar – Rich ir Brandon pasigamintas gėrimas. Pirmiausia nustebina tai, kad skonio požiūriu jis toks pat kaip kokakola. Kiek saldesnis nei „tikra“, bet ne toks rūgštus. Malonus sudėtingas skonis šiek tiek skiriasi nuo originalo, bet, regis, ne blogesnis.
Aptikusios savąją aukso gyslą Rich ir Brandon planuoja pardavinėti rinkinius koncentratui gamintis kitiems mažiems barams ir bendrovėms. Jos sako neketinančios mesti iššūkio bendrovės „Coca-Cola“ viešpatavimui, bet tikisi, kad „šiek tiek prisidės prie tikrovės pakeitimo. Tai socialinis pokytis padedant mokslui ir namudiniam išradingumui. Kažkas panašaus į „pasidaryk pats“ ir WI („Women‘s Institute“ – didžiausia D. Britanijoje moterų organizacija) estetikos derinį“, – sako jos.
Bendrovės „Coca-Cola“ atstovų tai nejaudina. „Patarlė sako, kad mėgdžiojimas – tai nuoširdžiausia meilikavimo forma, – pareiškė „Coca-Cola“ atstovas spaudai. – Bet mūsų produktas – unikalus. Kiekvienas, kas tik turi sudėtinių dalių rinkinį, gali pasigaminti panašų gėrimą, bet kokakola yra tik viena.“
Rich ir Brandon dėka mes kur kas geriau suprantame, ką tai reiškia iš tikrųjų, pažymi „Guardian“.
O norintys įsitikinti patys gali tai nesunkiai padaryti: atkakliųjų „Cube“ baro vadybininkių sukurtos kokakolos receptas ir gamybos technologija skelbiami (http://www.guardian.co.uk/food/Story/0,,1832135,00.html) pagal viešąją GUI licenciją.
