Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Rūpestis dėl ateities visuomenės: demografija ir šeimos politika Baltijos ir Vidurio Europos šalyse“ savo patirtimis dalijosi Lietuva, Latvija, Lenkija ir Vengrija. Lietuvos ir Latvijos priemonės gana panašios, bet Lenkija ir Vengrija išsiskyrė.
Lenkijoje per mėnesį išmokama 500 mln. eurų šeimoms
Lenkijos šeimos, darbo ir socialinės politikos viceministras Stanislavas Švedas kalbėjo, kad kol kas prognozės rodo, jog iki 2050 metų Lenkijoje gyventojų bus 4,5 mln. mažiau. Tad pirmiausia susitelkiama į gimstamumo skatinimą. Ir nors kol kas priemonės veikia – gimstamumas auga – jis vis dar per mažas.
„Tai jau šiais metais pastebėjome, kad gimstamumas padidėjo, peržengėme 400 tūkst. gimusių Lenkijoje vaikų skaičių. Be naujosios programos, kuri paskatino, skaičiuota, jog gimstamumas tebūtų siekęs 340 tūkst. naujagimių. Dabar matome tą rodiklį dar mažą. Buvo laikų, kai Lenkijoje gimdavo po 700 tūkst. vaikų.
2017 m. gruodžio mėn. duomenimis, 53 proc. visų vaikų iki 18 metų naudojasi programa 500+. Tai 2,4 mln. šeimų. Programai nuo pat pradžios išleista apie 10 milijardų eurų“, – kalbėjo S. Švedas.
Jo teigimu, papildomi pinigai pasiekia kiekvieną šeimą. Pagal šią programą, kiekvienas vaikas iki 18 metų 115 Eur. Daugiau gauna neįgalūs vaikai, ar pirmieji šeimos vaikai, jei jų tėvų pajamos yra žemiau nei šalies minimumas. Skaičiuojama, kad per mėnesį vien tam skiriama 500 mln. eurų. Dar papildomai skiriamos išmokos šeimoms teikiant pagalbą.
S. Švedo sako, kad tikimasi, jog vien programos dėka papildomai gims 300 tūkst. vaikų.
Papildoma finansinė parama teikiama ir didelės šeimoms.
„Suteikiant pigesnes paslaugas, mažesnes kainas, prekybines nuolaidas, įstatymų nustatytas nuolaidas. Pavyzdžiui, nuolaidos perkant traukinio bilietus, mažesnis paso išdavimo mokestis. Išdalintos didelės šeimos kortelės. Tai turi poveikį maždaug milijonui vaikų. Naujausias dalykas, kad tokias korteles galima įdiegti išmaniajame telefone ir tėvams leidžiama sutuoktinių, vaikų korteles ir rasti didesnes nuolaidas pagal gyvenamą vietą, kur patogiau pirkti.
Be to, skatinimas teigiamas požiūris į dideles šeimas“, – kalbėjo Lenkijos šeimos, darbo ir socialinės politikos viceministras.
Skatinama ir vaikų iki 3 metų priežiūra, lopšelių–darželių steigimasis. Pastarųjų įsteigimo sąlygos buvo palengvintos, sumažinti mokesčiai naudojantis šių įmonių paslaugomis.
Pridedama, kad dėmesys atkreipiamas ir į senjorus. „Nusprendėme, kad ėjimas į pensiją turi būti individualus to asmens sprendimas. Tai kuo ilgiau dirbama, tuo didesnė pensija. Jei metus ilgiau dirbi, pensija maždaug 8 proc. padidėti gali“, – nurodė jis.
Vengrai atleidžia nuo paskolų
Vengrijos parlamentarė Monika Dunai pasakojo, kad jos šalyje tėvai gauna paramą iki kol vaikui sueina 3 metai. Be to, nuo šių metų įsigaliojo naujas pasiūlymas: mama į darbą gali grįžti ir praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo, bet ji gautų ir atlyginimą, ir valstybės nustatytą priežiūros išmoką, nepaisant kelintas tai vaikas.
„Mažus vaikus auginančioms šeimoms padedame ir mažindami darbo mokesčius. Tokiu atveju ne tik pati motina gauna lengvatas mokesčiams, bet darbdavys ir tokiu būdu skatiname darbdavius, kad jie palaikytų motinas auginančias vaikus“, – sako M. Dunai.
Ji taipogi pasakojo, kad šiais metais šeimoms, kurios susilaukia trečio ar ketvirto vaiko, yra galimybė susimažinti pasiimtą kreditą buto įsigijimui. Tas pats daugiavaikėms šeimoms galios ir ateityje imant paskolas.
„Tas pats galioja studentams, kurie turi pasiėmę kreditą mokslams. Galima pristabdyti paskolos grąžinimą po pirmo vaiko gimimo. Gimstant antram, paskola sumažinama per pus ir, jei gimsta trečias vaikas ateityje, tuomet visiškai panaikinama skola“, – kalbėjo M. Dunai.
Daug dėmesio skiriama ir ugdymo įstaigoms. Vengrijoje darželis privalomas kiekvienam vaikui nuo trijų metų. Be to, yra skuruta speciali maitinimo lengvatų sistema.
„Yra sukurta tokia lengvatos sistema, kad 90 proc. lankantys darželį ir lopšelį neturi nieko mokėti už 4 kartų per dieną maitinimą. Vaikai ne tik mokslo mokymo metu, bet ir per žiemos, vasaros ar rudens atostogas gauna nemokamai maitinimą. Vietinei valdžiai tai privaloma vykdyti, o ne pasirinktina“, – sako vengrė.
Taip pat, pasak jos, šeimoms padeda 5 proc. lengvatinis pridėtinės vertės (PVM) tarifas pienui, kiaušiniams, mėsai. Lengvatinis PVM taikomas internetui, šildymui, tam tikroms komunalinėms paslaugoms.
Anot jos, per keletą metų gimstamumas padidėjo penktadaliu.
Lietuva ir Latvija orientuojasi į „vaiko“ pinigus
Atvykę Latvijos parlamento atstovai taipogi pabrėžė, kad demografinė situacija itin sudėtinga. Parlamentarė Julija Stepanenko kalbėjo, kad kol kas likę dar daug neįgyvendintų idėjų, negaunama pakankamai finansinės paramos.
„11,38 EUR – tiek skiriame dabar vienam vaikui. Tai labai didžiulė gėda. Nuo 2017 m. kovojome, kad ji didėtų su kiekvienu kitu vaiku. Dabar jei antras, trečias, ketvirtas vaikas auga, valdžios parama progresyviai auga su vaikų skaičiumi šeimoje.
Daugiavaikės šeimos turi tam tikrų nuolaidų keliaujant miesto transportu, mažesni automobilio mokesčiai, elektros ir kiti komunaliniai mokesčiai. Tai absoliučiai teigiamas dalykas“, – sakė ji.
Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis savo pranešimą pradėjo nuo to, kad kasmet Lietuva praranda dešimtis tūkstančių žmonių, po 1,3 proc. Tačiau nors žmonių mažėja, gimstančių vaikų skaičius ganėtinai nusistovėjęs ties ta pačia riba. Jis išvardijo, kokių priemonių imamasi Lietuvoje.
Pirmiausia pažymėta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija inicijavo Kompleksinių paslaugų šeimai projektą, dėl kurio įgyvendinimo jau pasirašytos sutartys su beveik 50 savivaldybių. Projektų vykdytojams skiriama lėšų rengti pozityviosios tėvystės mokymus, teikti psichosocialinę pagalbą, šeimos įgūdžių ugdymo, meditacijos, vaikų priežiūros paslaugas. Taip pat skiriamos lėšos per 290 vaikų dienų centrų veiklai.
Džiaugtasi dosniomis „Sodros“ išmokomis vaikus auginantiems. „Prie pagalbos jauniems tėvams svariai prisideda socialinio draudimo išmokos, leidžiančios pirmaisiais vaiko auginimo metais gauti 100 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio arba rinktis 70 proc. pirmais ir 40 proc. antrais vaiko priežiūros metais (neribojant draudžiamųjų pajamų iš darbinės veiklos)“, – rašoma ministro pranešime.
Be to, pabrėžta ir Darbo kodekso svarba, kuri leidžia su darbdaviu dėl papildomų, be jau įstatymais numatytų, lankstesnių darbo ir poilsio sąlygų. Padidinta darbo sutarčių įvairovė, numatytos ilgesnės trukmės atostogos darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 m. arba neįgalų vaiką iki 18 m.
Demografinę problemą Lietuvoje planuoja spręsti plečiant vaikų dienos centrų tinklą (kad būtų po vieną kiekvienoje seniūnijoje), plečiant ikimokyklinio vaikų ugdymo paslaugas (kad ir regionuose vaikai turėtų, kuo užsiimti), taip pat sukuriant mechanizmą padedantį šeimoms įsigyti pirmąjį būstą ne didmiestyje, bei kasmet didinant „vaiko pinigus“.
