Socialiniame tinkle „Facebook“ galima rasti įvairiausių parduodamų arba perparduodamų prekių ir paslaugų nuo koncertų bilietų iki maisto ar drabužių.
Negavo užsisakytų siūlų: pardavėja ignoruoja
Štai, moteris (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) iš „Facebook“ paskyros dar prieš mėnesį užsisakė siūlus, kainavusius beveik 15 eurų. Bandant susitarti dėl pirkimo prekeivė jau vangiai atrašydavo, atsakymai buvo automatinės žinutės.
Pardavėjai gavus pinigus, ši vilkino prekių išsiuntimą. Netgi pagrasinus, kad kreipsis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, ėmė teisintis, kad yra ligoninėje.
Galiausiai susisiekus su siuntų pristatymo įmone, per kurią prekeivė žadėjo siųsti siūlus, paaiškėjo, jog kurjeris nebuvo iškviestas paimti siuntos. Nuo to laiko pardavėja neatsakė į skambučius ir žinutes.
„Visiškas ignoravimas. Galų gale paaiškėja (viešoje erdvėje yra atsiliepimai), kad tai nepatikimas ir išsisukinėjantis asmuo. Siunčia nekokybiškas prekes arba visai nesiunčia. BŪKIT ATSARGŪS IR NEUŽKIBKIT“, – įspėjo ji.
Suknelė neatitiko nuotraukų
Taip pat socialinėje erdvėje apstu interneto svetainių reklamų, kurios ne visuomet yra patikimos. Prekės, kurias pirkėjai užsisako, dažnai neatitinka aprašymų ar nuotraukų, o pinigų susigrąžinti nebepavyksta, nes svetainės po kurio laiko ištrinamos.
Socialinio tinklo „Facebook“ grupės „NEPATIKIMI ASMENYS“ narė Audra, nusipirkusi suknelę beveik už 40 eurų iš interneto svetainės, neslėpė nusivylimo.
Gauta suknelė nė nepanaši į atvaizduotą nuotraukoje. Interneto svetainės nuotraukoje rausvos spalvos suknelė viršutinėje dalyje buvo neriniuota ir papuošta raukiniais.
„Kvailė susigundžiau ir likau durnės vietoj, laiškai į nurodyta el. pašta net nenueina. Taigi nei suknelės normalios, nei pinigų nesusigražinti“, – grupėje rašė ji.
Policija įspėja: prekeiviai dingsta su pinigais
Lietuvos kriminalinės policijos biuro vyriausioji specialistė Jelena Sirgėdienė perspėjo, kad internete veikiantys sukčiai nuolat ieško būdų, kaip užsidirbti pinigų kitų žmonių sąskaita. O asmenys ir organizacijos dažnai kenčia nuo tokių sukčiavimų, nes prekeiviai „dingsta“ gavę apmokėjimą.
Todėl atkreipė dėmesį, jog patikimiausia apsauga nuo apgaulių perkant prekes socialiniuose tinkluose arba nepatikimose interneto svetainėse yra pačių žmonių sąmoningumas.
„Jei socialiniuose tinkluose ir svetainėse randate skelbimą apie itin patrauklia kaina parduodamą daiktą ar teikiamą paslaugą, kuris atrodo per gerai, kad tai būtų tiesa – taip ir yra“, – tvirtino J. Sirgėdienė.
Ženklai, signalizuojantys, kad susidūrėte su sukčiais
Išskyrė dar kelis požymius, rodančius, jog prekeivis visgi siekia apgauti, ir pirkti jo siūlomų prekių nereikėtų. Visų pirma, jeigu pardavėjas teisinasi, kad negali susitikti dėl tam tikrų priežasčių.
„Potencialus pirkėjas informuojamas, kad pardavėjas šiuo metu yra išvykęs, darbe ar panašiai (pateisinama priežastis, kodėl nėra galimybės atvykti gyvai apžiūrėti prekės)“, – pridūrė ji.
Nenurodo savo kontaktinės informacijos arba nurodytu numeriu nepavyksta susisiekti su prekeiviu. Taip pat jeigu pardavėjas prašo pervesti pinigus ne į savo, o kito žmogaus, kaip brolio, sesers ar draugo, sąskaitą.
Nepaisant to, pirkėjo skubinimas priimti sprendimą yra dažna sukčių manipuliavimo technika, pagal kurią galima suprasti, kad prekes siūlantis žmogus – nepatikimas.
„Pardavėjas neva tarp kita ko informuoja, kad norint įsigyti parduodamą prekę reikia paskubėti, nes jau yra daug norinčių tai padaryti“, – pateikė pavyzdį Lietuvos kriminalinės policijos biuro vyriausioji specialistė.
Susigundžius prekeivių socialiniuose tinkluose siūlomomis prekėmis, vertėtų pasitikrinti ir atsiliepimus.
„Paieškokite informacijos ir atsiliepimų (pvz. internete, socialiniuose tinkluose, forumuose ir pan.), jei tai soc. tinklų paskyra – įsitikinkite, kad paskyra nėra sukurta prieš keletą dienų“, – rekomendavo ji.
