Didžiosios Britanijos mokslininkai savo šaliai siūlo Šiaurės jūrą paversti iš elektrinių išsiurbto anglies dvideginio saugyklomis.
Pasak mokslininkų, britai turi daugiau ploto tokioms saugykloms įrengti nei visos kitos Šiaurės Europos šalys – išskyrus Norvegiją – kartu sudėjus.
Mokslininkai įsitikinę, praneša „The Times“, kad anglies dvideginio rinkimas bei saugojimas per artimiausius 20 metų taps labai pelninga ir sparčiai augančia industrija.
Dėl palankaus jūrų reljefo, skaičiuojama, Didžioji Britanija iš licencijų saugoti anglies dvideginį pardavimų Danijai, Vokietijai ar Lenkijai galėtų uždirbti per 5 mlrd. svarų sterlingų (18 mlrd. litų) kasmet.
Manoma, kad į anglies dvideginio kaupimo ir saugojimo technologijas reiktų investuoti 3-5 mlrd. svarų (11-19 mlrd. litų), o industrija sukurtų 240 tūkst. naujų darbo vietų – beveik tiek pat Šiaurės jūros naftos ir dujų pramonėje dirba šiandien.
Geologų teigimu, Didžioji Britanija savo teritoriniuose vandenyse galėtų saugoti apie 150 mlrd. tonų anglies dvideginio.
„Tai yra didžiulės saugyklos, jose galima būti laikyti visą anglies dvideginį, kurį Didžiosios Britanijos elektrinės pagamintų per 100 metų“, – cituojamas Stuartas Haszeldine`as, geologas iš Edinburgo universiteto
Britų mokslo festivalyje S. Haszeldine`as įspėjo savo šalį, kad JAV ir Australija į šias technologijas jau yra investavusios daug daugiau nei britai.
Šiuo metu technologija, kurios dėka iš gamtinius išteklius naudojančių elektrinių išsiurbiamas anglies dvideginis, egzistuoja ir yra naudojama, tačiau ji vis dar labai brangi.
Iki šiol Didžioji Britanija iš Šiaurės jūroje esančių natūralių gamtinių išteklių kasmet susikrauna beveik 10 mlrd. svarų sterlingų (39 mlrd. litų).