Aplinkos ministerijos parengtas Vyriausybės nutarimo projektas numato, kad 2024–2028 metais 12,17 tūkst. hektarų valstybinių miškų plotuose būtų galima iškirsti iki 3,7 mln. kietmetrių likvidinės medienos tūrio – 2 proc. daugiau nei dabar.
Ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis sako, kad šią tvarką ministrų kabinetas turėtų tvirtinti rugsėjį.
„Po Vyriausybės sprendimo iki metų pabaigos dar būtina patvirtintąją kirtimo normą detalizuoti (...) todėl kirtimų normos ateinančiam penkmečiui projektą Vyriausybei planuojame pateikti dar rugsėjo mėnesį“, – BNS sakė N. Kusptaitis.
Pagal šią normą aplinkos ministras kasmet nustato konkrečius maksimalių kertamų miškų plotus įvertinus medžių rūšį bei kitus kriterijus.
Tuo metu 30 miškų apsaugos sambūrio „Girių spiečius“ vienijamų nevyriausybinių organizacijų ir judėjimų rugpjūčio pabaigoje pasirašė bei premjerei Ingridai Šimonytei išsiuntė raštą ragindamos netvirtinti tokios normos.
Gamtos sergėtojai mano, jog normos rengimo metodika yra pasenusi, neatitinka bendros Europos Sąjungos tvarumo vizijos, Vyriausybės programos ir parengta tik konsultuojantis su miškininkystės verslu, bet ne aplinkosaugininkais.
Sambūriui priklausančios Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė teigia, kad faktiškai miškų gali būti iškirsta daugiau nei teigiama projekte.
„Pirmas dalykas, kas netiksliai paskelbta, kad du procentai, lyginant su praėjusio penkmečio norma, daugiau. Bet jeigu lyginame su faktine metams skirta – tai yra šeši procentai. Neteisingas teiginys, kuris rodo, kad siekiama „Girių spiečiaus“ žmones kažkuria prasme parodyti kaip nesusivokiančius situacijoje“, – BNS kalbėjo L. Paškevičiūtė.
„Metinė de facto tokia norma būdavo paskirstoma (...) Maksimaliai gali paskirstyti iki 6 procentų daugiau“, – teigė ji.
N. Kupstaitis sako, jog pagal patvirtintą normą faktiškai iškirstų miškų plotas negali padidėti 6 proc. net teoriškai.
„Priešingai, faktiškai kasmet iškertami miško plotai būna mažesni nei patvirtinta norma. (...) Jokio 6 proc. didėjimo neplanuojama net teoriškai“, – teigia N. Kupstaitis.
Jis aiškino, kad Vyriausybės patvirtinta norma – maksimalus kertamų miškų kiekis, kurio viršyti negalima, tačiau dėl nenumatytų atvejų tarp šios ribos ir faktiškai iškirstų miškų kasmet gali susidaryti 5–6 proc. skirtumas.
„Kiekvienais metais, priklausomai nuo situacijos, yra su tam tikru rezervu tvirtinama šiek tiek mažesnė norma, kad jeigu būtų situacija itin bloga, kad būtų galima ją padidinti ir priartinti prie tos maksimalios sumos. Tas skirtumas būna 5–6 procentai“, – kalbėjo N. Kupstaitis.
Ministerijos atstovas teigia, jog rezervas dažniausiai būtinas atsižvelgiant į tokias situacijas, kaip neplanuotas kenkėjų antplūdis, naikinantis miškus, mažiau įtakos turėjo karinių poligonų plėtra.
Dėl to, anot jo, būtina padidinti penkerių metų kirtimo normą, pagal kurią planuojami ir kasmetiniai kirtimai.
Ministerija anksčiau pranešė, kad netikslumai su nevyriausybinėmis organizacijomis išsiaiškinti, tačiau L. Paškevičiūtė tai neigia ir sako, jog įstaiga pripažino, kad naudojasi pasenusia metodika ir ją taisys.
„Ne, tikrai ne. Mes buvome keturiese iš „Girių spiečiaus“, tai trys parašėme gana griežtą prašymą, kad ministerija savo komunikaciją taisytų. (...) Mes labai aiškiai parodėme ministerijai, kad iš principo jie naudojasi pasenusia metodika ir ką, beje, jie pripažino ir jie tikrai taisys tą metodiką“, – BNS sakė Aplinkosaugos koalicijos vadovė.
Anot jos, metodika neatitinka nei šios Vyriausybės programoje numatytų miškų apsaugos nuostatų, nei Europos Sąjungos strategijos, pagal kurią formuojasi gamtai artima miškininkystė – mažiau intensyvi, be plyno lauko kirtimų.
„Dabar vadovaujamasi taip: pasodinau, užauginau, nukirtau. Tas nebetinka tiek saugomose teritorijose, tiek priemiesčiuose. Iš principo, jeigu Vyriausybė įgyvendina savo pačios 2020 metais parašytą programą, saugomose teritorijose vyksta mažiau intensyvi, palaipsniui įvedama gamtai draugiška miškininkystė, taip apsaugomi senieji miškų plotai. Negali likti toks pat skaičiavimas“, – sakė L. Paškevičiūtė.
Ministerijos duomenimis, kirtimų normos nustatymo metodikos pagrindai su miškotvarkos mokslininkais ir praktikais buvo suformuoti maždaug 2000 metais, o šiuo metu galiojanti tvarka patvirtinta 2008-aisiais. N. Kupstaitis sako, jog ateityje planuojama keisti miškų politiką – tai suteiktų galimybę keisti dabartinę metodiką, tačiau bet kokiu atveju bus siekiama išlaikyti tam tikrus kertamų miškų plotus.
„Bet kuriuo atveju (...) ir ateityje numatoma išlaikyti racionalų medienos išteklių naudojimą tam skirtuose ūkiniuose miškuose“, – BNS teigė jis.
Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas Raimundas Beinortas ir biokuro gamintojų atstovai anksčiau BNS teigė, kad ministerijos siūlomą normos didinimą vertina palankiai dėl didesnio kiekio žaliavos.
L. Paškevičiūtė sako, jog rengiant penkerių metų miškų kirtimų metodiką konsultuojamasi tik su medienos verslo atstovais.
„Yra įtraukiami medienos auginimu suinteresuoti, tai yra aplinkos ministerijos miškų ūkis ir miškų politikos grupė, Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinė miškų urėdija – labai gaila, kad jie vis dar yra iš tikrųjų atstovaujantys medienos tiekimui (...) ir dar pridedami savininkai, kurie šiaip tai lobistinės organizacijos, privačių miškų savininkų, nors čia yra valstybinė norma (...) Jie, šiemet tvirtindami (...) iš principo pasikvietė tik medienos tiekimu suinteresuotas grupes. Kitų net neįspėjo“, – kalbėjo L. Paškevičiūtė.
Dabar galiojanti tvarka, anot N. Kupstaičio, parengta su miškotvarkos specialistais ir socialiniais partneriais, tarp jų – ir aplinkosaugininkų interesams atstovavusiu Žaliųjų judėjimu: „Iš aplinkosauginių organizacijų diskusijose dėl kirtimų normos tuo metu aktyviau dalyvavo Žaliųjų judėjimas“.
N. Kupstaitis taip pat užtikrino, kad galiojanti tvarka apsaugo miškus saugomose teritorijose, nors Aplinkosaugos koalicija tuo abejoja.
Kirtimo normos metodika numato maksimalų kertamų valstybinių miškų kiekį, kuris nustatomas atsižvelgiant į natūralų brandžių medžių prieaugį. Anot ministerijos, įprastai iškertamas medienos kiekis prilygsta iki 70 proc. prieaugio.
Nepaisant to, normą reguliariai būtina nustatyti, kad ji padėtų planuoti tolygų, nuo kainų rinkoje nepriklausantį kirtimą.
„Mes nusistatome taisykles, kurių stengiamės visi laikytis. Tam, kad bandytume išlaikyti tolygų naudojimą (miškų – BNS) nepriklausomai nuo to, ar geri metai, ar blogi, mes neturėtume labai didelių šuolių: kai kainos aukštos, norime labai daug nukirsti, o kai metai blogi, kainos medienos žemos, tada niekas nekerta. Tai kad nebūtų to didžiulio bangavimo“, – kalbėjo N. Kupstaitis.
Anot jo, tvarka padeda planuoti ne tik miško kirtimą, bet ir jo atsodinimą, tvarkymą.
„Pagal ją planuojasi visa medienos pramonė, visa miškotvarka, kad turėtume net tik brandžių miškų rezervą, bet ir kuo įvairesnę jų struktūrą. Kad ir dabar maždaug panašų kiekį pateiktume medienos rinkai, ir po 10–20 metų“, – teigė N. Kupstaitis.
Valstybinių miškų kirtimo normos projektą trečiadienį svarstys Seimo aplinkosaugos komitetas.
