„Filippo Loreti“ vardas gali būti girdėtas ir Jums – galbūt matėte jų „Facebook“ reklaminę kampaniją, sekėte juos kituose socialiuose tinkluose, galbūt girdėjote, jog portalas „Forbes“ juos pastebėjo, kaip vienus perspektyviausių Lietuvos verslininkų, gal skaitėte kitose Lietuvos žiniasklaidos priemonėse, kaip šios įmonės darbuotojai skundžiasi laiku nesumokėtais atlyginimais, o gal net buvote vienas iš tų, kurie parėmė lietuvių verslą ir nusprendė įsigyti jų laikrodį.
Šią įmonę įkūrė jauni lietuviai broliai Matas ir Danielius Jakučiai ir kaipmat pagarsėjo kaip daugiausiai finansavimo pritraukusio laikrodžių projekto kūrėjai. Per pirmąjį mėnesį jų projektas sutelktinio finansavimo platformoje „Kickstarter“ sulaukė per 6 tūkst. susidomėjusių pirkėjų, kurie įsigijo laikrodžių už beveik milijoną eurų.
Tiesa, netrukus po to socialiniuose tinkluose laiku nesumokėtais atlyginimais ėmė skųstis brolių samdyti darbuotojai – užsakovai paprasčiausiai išnyko.
Pripažįsta nuvylę 18 tūkst. klientų
Tačiau šį kartą įmantrų itališkai skambantį pavadinimą gavusį įmonė mūsų dėmesį patraukė ne dėl darbuotojų, o dėl šimtų vartotojų skundų. Šie skundžiasi, kur tik gali – elektroninėse parduotuvėse, technologijos forumuose, net pačių brolių „Kickstarter“ paskyroje. Tik ne jų įmonės „Facebook“ paskyroje, nes galimybės viešai atsiliepti ir įvertinti įmonę verslininkai nesuteikė.
Skundai varijuoja nuo prastos laikrodžių kokybės, iki verslo, kuris vieniems atrodo paprasčiausias akių dūmimas, bet labiausiai vartotojus jaudina laiku negautos siuntos.
Kadangi sutelktinis finansavimas veikia principu „investuok į idėją, gauk produktą, jei mums pasiseks“, vartotojas kaip ir turi pirkti skambiai išreklamuotą „katę maiše“. Palyginti nedidelės laikrodžių kainos suviliojo aksesuarų mėgėjus, tačiau nemaža dalis jų liko nieko nepešę.
Tai pripažino ir pati įmonė. Oficialioje „Filippo Loreti“ svetainėje angliškai rašoma: „Mes susimovėme: vėluojame pristatyti laikrodžius 17,819 mus parėmusių žmonių. Jie mumis pasitikėjo ir 2016 m. gruodį padėjo mums sumušti „Kickstarter“ rekordą už labiausiai kada nors paremtą laikrodžių kampaniją, bet mes juos nuvylėme.“
Įmonės kūrėjai žada paskambinti kiekvienam iš beveik 18 tūkst. savo klientų ir asmeniškai jų atsiprašyti. Pagal svetainėje pateikiamą statistiką, atsiprašymų esą sulaukė 8,5 tūkst. jų klientų 13-oje valstybių.
Portalui tv3.lt pavyko susisiekti su įmonės atstovais ir pasiteirauti, kodėl vartotojams tenka laukti savo užsakymų gana ilgai. Pasak įmonei atstovaujančios Austėjos Poškutės, tokia situacija susiklostė, nes įmonė sulaukė daugiau užsakymų, nei tikėjosi.
„Sulaukę 5 kartus didesnio palaikymo nei per pirmąją kampaniją nebuvome visiškai pasirengę įvykdyti tiek užsakymų vienu metu. Būtent dėl šios priežasties užsakymai gali vėluoti. Vis dėlto, visų pirma stengiamės savo klientams užtikrinti geriausią kokybę, tad dėl didelio kiekio gamyba šiek tiek užtrunka, tačiau tai neatsiliepia produkto kokybei“, - tv3.lt atsiųstame atsakyme dėstė A. Poškutė.
Iš kur ta „itališka“ kokybė?
Klausimų vartotojams kelia ir laikrodžių kokybė. Nors oficialiai teigiama, kad šie laikrodžiai „itališko dizaino ir šveicariškų technologijų“, tai pagrindžiančių faktų vartotojai tikina nematantys.
Internautai taip pat atkreipia dėmesį, kad „išskirtinį dizainą“ siūlančios įmonės gaminių (arba bent jau labai panašių į juos) galima nusipirkti kiniškose svetainėse keliasdešimt kartų pigiau.
Tuo tarpu A. Poškutė į kaltinimus atsako paprastai: „mes neteigiame, kad mūsų laikrodžiai yra gaminami Italijoje“. Patys kūrėjai savo svetainėje tiesiai šviesiai rašo: „Filippo Loreti“ laikrodžiai yra pagaminti Šenžene, Kinijoje“.
Nemažai užsieniečių vartotojų internete piktinasi: „Šie laikrodžiai neturi nieko itališko, nebent itališkai skambantį pavadinimą ir „itališką“ adresą“. Internete galima rasti ir vaizdo medžiagos, kur klientai demonstruoja, kaip veikia, o tiksliau – neveikia jų pirkiniai.
Didžiuojasi „Forbes“ įvertinimu
Savo svetainėje įmonė didžiuojasi nekukliu „Forbes“ įvertinimu – portalas brolių kūrinį paminėjo kaip vieną iš perspektyviausių lietuviškų verslų. Šis įvertinimas nuskambėjo ir Lietuvoje, neapsieinant be pastabos: minėtąjį „Forbes“ straipsnį parašė ne nuolatinis jų autorius, o bendradarbis.
Pasak „Forbes“, bendradarbiai nėra įdarbinti komandos nariai ir jiems nėra keliami tie patys redakciniai standartai, kaip nuolatiniams autoriams. Kone kiekvienas gali tapti „Forbes“ turinio kūrėju. Įdomu ir tai, kad minėtojo straipsnio autorius – lietuvis Tomas Laurinavičius, kuris, beje, „Facebook“ bičiuliaujasi su vienu iš brolių.
Kaltinami nuotraukų vagyste
Neigiamame kontekste įmonės vardas nuskambėjo ir paaiškėjus, kad savo svetainėje publikuojamas nuotraukas broliai pasisavino iš kitų įmonių. Paaiškėjus šiam „nesusipratimui“, nuotraukos iš puslapio pašalintos.
Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad savo puslapyje publikuotą nuotrauką broliai nukniaukė iš laikrodžiais prekiaujančios įmonės „Zenith“, tik nuotrauką pakoregavo ir pašalino įmonės vardą.
Prieš investuodami įvertinkite rizikas
Pasaulyje vis labiau populiarėjant sutelktiniam finansavimui, „Versli Lietuva“ Verslumo departamento vadovas Gytis Morkūnas pataria įvertinti riziką prieš investuojant.
Pirmiausia, pasak G. Morkūno, patyrę investuotojai visada investuoja į kelis ar kelias dešimtis pradedančių verslų planuodami, kad vieniems verslams gali nepasisekti, o kitiems pasisekti labai gerai.
„Sutelktinio investavimo platformos, per kurias investuojama, yra savotiška investuotojų apsauga, todėl pirmiausia potencialus investuotojas turėtų pasidomėti, ar sutelktinio finansavimo platforma yra įtraukta į viešą sutelktinio finansavimo operatorių sąrašą, kurį Lietuvoje prižiūri Lietuvos bankas. Tai užtikrina tiek investuotojų, tiek pačių verslų, kurie ieško finansavimo, apsaugą“, - tv3.lt kalbėjo G. Morkūnas.
Nusprendę investuoti į naują verslą, galite naudotis pasaulyje pripažintomis tarptautinėmis sutelktinio finansavimo platformomis, tokiomis kaip „Kickstarter“ ar „Indiegogo“.
Kur kreiptis nieko nepešus?
Jei vis dėlto nusprendėte investuoti sutelktinio finansavimo platformoje, bet likote ir be prekės, ir be savo lėšų, civilinės teisės ekspertas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojas Laurynas Didžiulis siūlo kreiptis į pačią platformą (pavyzdžiui, „Kickstarter“).
„Sutelktiniame finansavimą atsakomybę neša du asmenys: projekto savininkas ir platformos operatorius. Savininkas yra tas skolininkas, su kuriuo sudaro sandorį investuotojas. Pati platforma yra tik tarpininkas. Bet, kaip suprantu, problema yra tame, kad projekto savininkas nebeturi lėšų, nes iš jo tiesiog išieškotų“, - tv3.lt kalbėjo L. Didžiulis.
Pasak L. Didžiulio, dalį atsakomybės neša platformos operatorius, nes būtent jis turėjo užtikrinti projekto savininko patikimumą.
„Gal tinkamai nepatikrina, ar investuotojai turi pakankamai žinių ir patirties, sudarant tokio pobūdžio sandorius. Ar jis įspėjo, kad finansinis produktas, kuris yra įsigijimas per platformą, investuotojui yra arba nėra priimtinas? Ar jis tinkamai informavo apie rizikas investavimo, ar nesuklaidino, ar neprireklamavo per daug kažkokio produkto? Ir galiausiai – ar jis ėmėsi tinkamų rizikos valdymo priemonių, kad tą skolą būtų galima iš projekto savininko kuo paprasčiau išsiieškoti?“, - akcentavo pašnekovas.
