Šeštadienio vakarą pasaulis, siekdamas parodyti neabejingumą gamtai ir klimatui Žemėje, valandai užgesina šviesas.
(Papildyta 07:21val.) Sukantis Žemės rutuliui ir vakaro sutemoms pasiekus Šiaurės ir Pietų Amerikas, simboliškai šviesas pritemdė ir šių žemynų gyventojai. Tamsesnėse gatvėse, bet su viltimi išsaugoti mūsų planetą, vieną valandą praleido JAV, Brazilijos, Aregentinos, Kolumbijos, Čilės miestų gyventojai.
(Papildyta 23:31 val.) Lietuvoje laikrodžių rodyklėms artėjant prie link vidurnakčio, pasaulinė Žemės valanda baigė persiristi per Europą. Leisdami Žemei šiek tiek pailsėti nors vieną valandą šviesas pritemdė didžiausi senojo žemyno miestai.
(Papildyta 21:37 val.) Lietuviai leido Žemei atsikvėpti
Laikrodžiams mušant 20.30 val. šeštus metus iš eilės vienai valandai pritemo didieji šalies miestai, šimtai jose esančių istorinių paminklų ir tautinių simbolių, o Žemės rutulys prigeso kone per visą savo perimetrą.
Globalia iniciatyva siekiama vienai valandai išjungti visas įmanomas šviesas ir taip leisti planetai atsikvėpti bei parodyti susirūpinimą jos ateitimi. „Žemės valandą“ šiemet mini rekordinis skaičius valstybių – 147 ir daugiau kaip 5400 miestų.Lietuvoje, sostinėje bene daugiausiai vilniečių ir miesto svečių susirinko į Rotušės aikštę, kur ir įvyko pagrindiniai renginiai. Būriuotis grupelėmis žmonės pradėjo dar prieš užgesinant šviesas, tačiau susirinkusiųjų nebuvo daug, veikiausiai, dėl vakare iškritusios šlapdribos ir esančios darganos.LRT žiniomis, vangiai prie akcijos prisijungė „miegamieji“ Vilniaus rajonai – reikiamą valandą daugelyje daugiabučių namuose degė šviesos. Labiausiai aptemo Senamiestis, nes čia ir planuoti pagrindiniai renginiai.
Rotušės aikštėje pasirodymus atliko šešėlių teatras, o kaip sugeba valdyti ugnį rodė šokio meistrai. Simbolinį startą renginiui davė Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Sostinėje užgeso Vilniaus arkikatedra, varpinė, Katedros aikštė, LDK Valdovų rūmai, Gedimino pilies bokštas. Prie iniciatyvos prisijungė ir Vilniaus televizijos bokštas, kurio liko veikti tik signaliniai žibintai. Išjungtas apšvietimas ir Didžiojoje, Pilies bei Vokiečių gatvėse. Kartu pritemo Lietuvos nacionalinis muziejus, Trijų kryžių kalnas, Seimo rūmai, Lietuvos Respublikos prezidentūra bei kiti žymesni pastatai ir didesnės gatvės.
Šiemet Lietuvoje 60 minučių praleisti drauge ir sudalyvauti akcijai skirtuose renginiuose galėjo ne tik sostinės, bet ir kitų šalies vietovių gyventojai bei svečiai.
Kuriam laikui pritemo ir pajūrys – Palanga nusprendė išjungti jūros tilto apšvietimą ir taip didžiausio šalies kurorto simbolis vienai valandai paniro į tamsą. „Žemės valanda“ šiemet minima ir Pasvalyje, Plungėje, Kazlų Rūdoje, Lazdijuose, Babtuose, Biržuose. Ateiti kartu į miesto centrą kvietė ir Druskininkai bei Varėna.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------
Žemės valandą šeštąjį kartą mini ir daugelis kitų valstybių skirtinguose žemynuose. Pirmiausia šviesos pradėjo gesti tolimuosiuose rytuose.
Pirmiausia ši tarptautinė aplinkosaugos akcija, suteikianti Žemei atokvėpio valandą, įvyko Japonijoje, Australijoje, Pietų Korėjoje, Kinijoje, Malaizijoje. Keičiantis laiko juostoms, po žingsnį per valandą ji apkeliauja visą pasaulį.
Akcija „Žemės valanda“ yra didžiausia žmonijos istorijoje savanoriška aplinkosaugos iniciatyva. Jos tikslas – atkreipti viso pasaulio dėmesį ir išreikšti susirūpinimą dėl pragaištingų žmogaus veiklos padarinių gamtai. Šiuo simboliniu geros valios aktu kviečiama susimąstyti, ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti, kad sumažintume neigiamą poveikį mus supančiai aplinkai.
„Žemės valandos“ akcijos pradžia 20.30 val. buvo iškilmingai paskelbta ir Vilniuje.
Lietuva prie šios akcijos prisideda jau trečius metus iš eilės. 2010 m. startavusi Druskininkuose, pernai „Žemės valanda“ išsiplėtė ir į kitus miestus. Šiemet šviesos geso jau 14-oje miestų ir miestelių.
„Žemės valanda“ prasidėjo nuo vieno miesto – 2007 metais Sidnėjuje pirmą kartą 2,2 milijono žmonių išjungė šviesas, taip pasisakydami prieš klimato kaitą. Vėliau ši aplinkos apsaugai skirta kampanija tapo globalia ir 2011-aisiais joje jau dalyvavo daugiau kaip 5200 miestų 135 šalyse. Vienai valandai užgeso net Eifelio bokštas, Brandenburgo vartai, Atpirkėjo Kristaus statula, Indijos vartai, karaliaus rūmai Bankoke, Didžioji sinagoga Budapešte ir daugelis kitų.
Vilniuje pernai valandą tamsoje skendėjo Gedimino pilis, Vilniaus katedra ir varpinė, Trys kryžiai, Prezidentūra, Rotušė, Gedimino prospektas; Kaune – Laisvės alėja, Rotušės aikštė, Kristaus Prisikėlimo, Vytauto Didžiojo, Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios; Druskininkuose – Vilniaus alėja, Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia, gydyklos, vandens parkas ir viešbučiai.
