Baracko Obamos išrinkimas JAV prezidentu nereiškia, kad Amerika tapo rasinės lygybės švyturiu. Tačiau tai yra reikšmingas pokytis ne tik link rasinės diskriminacijos mažinimo, bet ir geresnio JAV įvaizdžio pasaulyje, teigia „The Washington Post“ Niujorko skyriaus vadovas Keithas Richburgas.
„Vidurvasarį, kai ilga ir sunki pirminių demokratų kandidato į JAV prezidentus rinkimų kova galų gale artėjo į pabaigą, aš girdėjau daug skeptikų sakančių, kad nors Barackas Obama įveikė konkurentę Hillary Clinton, jis niekada nelaimės prezidento rinkimų. Amerika, man nuolat sakydavo, nėra pasirengusi išsirinkti juodaodį prezidentą.
Kas labiausiai neįprasta – šie požiūriai dažniausiai buvo girdimi ne iš amerikiečių (nors čia taip pat buvo gausu skeptikų). Tačiau pesimistiškiausiai nusiteikę buvo mano draugai visame pasaulyje.
Nepaisant žymių teigiamų pokyčių juodaodžiams Amerikoje pastaruoju metu – pavyzdžiui, valstybės sekretoriai Colinas Powellas ir Condoleezza Rice – paplitusi pasaulinė nuomonė apie JAV, kaip apie neįtikėtinai rasistinę šalį, kurioje juodaodžiai tebėra engiami ir priklauso vargingųjų klasei, vis dar yra labai gaji. Tai buvo nuomonė, kurią aš girdėjau ne tik rinkimų kampanijų metu, bet ir per visą savo beveik 20 metų trukusią tarptautinio žurnalisto karjerą.
Jeigu aš paminėdavau, kad vis daugiau juodaodžių įsitvirtina vidurinėje klasėje arba kad daugėja juodaodžių aukščiausiose vadovaujančiose pozicijose tokiose įmonėse kaip „American Express“, „Time Warner“ ir „Kmart“, arba kad didėja juodaodžių, universitete įgijusių daktaro laipsnį, skaičius, dažniausiai sulaukdavau nepasitikinčių žvilgsnių arba kritikos pasitelkiant nenuginčijamą statistiką. „O kodėl tiek daug juodaodžių kalėjimuose?“, - kartą paklausė manęs draugas iš Prancūzijos. Kitas, honkongietis, paklausė: „O kodėl juodaodžiai tavo šalyje gyvena getuose?“.
Jeigu aš ginčydavausi, žinoma, visuomet man mesdavo kozirinę kortą: tačiau juodaodis niekada nebus išrinktas prezidentu tavo šalyje. Tačiau atėjo laikas Barackui Obamai ir didžioji dauguma pasaulio nežino, kaip po tokios sėkmės pakeisti savo požiūrį.
Pažvelkime į birželio mėnesio pirmąjį Kinijos komunistų partijos laikraščio puslapį, kuriame dažnai atsispindi būsimi Kinijos valdžios politikos štrichai. „Obamos odos spalva yra pagrindinis akcentas šiemetiniuose JAV rinkimuose“, prasideda jis. „Jis yra labiau asimiliacijos nei fakto, kad skirtingos rasės susivienija, simbolis. Obama nepaneigė baltaodžių pranašumo komplekso. Priešingai, jo pasirodymas tik dar labiau sustiprino jį“.
Vėliau buvo aukšto Japonijos pareigūno citata (tiesa, vėliau paneigta) savaitraštyje „Shukan Bunshun“. „McCainas bus tas, kuris galų gale laimės šias varžybas“, - pareigūnas sakė reporteriams. „Obama yra juodaodis ir Hillary yra moteris. Manau, kad jiems abiems būtų sunku“. Pareigūnas pridūrė, kad „nepaisant nieko, JAV vis dar yra labai konservatyvi šalis“. (Kai pareigūnas paneigė taip sakęs, jis pridūrė, kad turi daug „juodaodžių draugų“).
Jeigu Azijos reakcija į Obamą buvo skepticizmas, tai buvo dėl to, kad buvo mestas iššūkis įsisenėjusioms pažiūroms. Kai aš gyvenau Filipinuose, vienas iš didžiausių įžeidimų ten buvo pavadinti žmogų „per tamsiu“. „Ar kinams bus naudingiau juodaodis valdžioje?“, klausė „Xiamen Business Daily“. „Juodasis arkliukas įžengia į Baltuosius rūmus“, - skelbė Šanchajaus „Information Times“ antraštė. Mano mėgstamiausia buvo pirmojo puslapio antraštė Filipinų „Daily Inquirer“: „Juodaodis Baltuosiuose rūmuose“.
Tačiau taip elgiasi ne tik Azija. Obamos įžengimas į Baltuosius rūmus taip pat bus iššūkis įsisenėjusiems JAV įvaizdžiams Europoje. Prancūzijoje, kur aš dirbau penkerius metus, buvau nuolat klausinėjamas apie rasizmą JAV. Aš suvokiau, kad daugelis prancūzų mūsų problemas priimdavo kaip savo pačių egalitarizmo tobulumo patvirtinimą.
JAV, kaip nepataisomai rasistinės šalies, įvaizdis suteikia pranašumo jausmą tiems, kurie patys turi rasistinių problemų. Tai taip pat atima iš JAV moralinį pagrindą kritikuoti žmogaus teisių pažeidimus kitose šalyse. JAV Valstybės departamentas kasmet išleidžia ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį visame pasaulyje. Kaip atsaką Kinija publikuoja jos pačios ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį JAV. Šiemet, skiltyje apie rasinę diskriminaciją, joje rašoma: „rasinė diskriminacija yra giliai šaknis įleidusi liga JAV“. Pateikiama statistika yra teisinga, tačiau labai kruopščiai atrinkta – pabrėžianti ilgai trunkančias problemas, tačiau ignoruojanti teigiamus pokyčius.
Dar yra Afrikos požiūris. Ji labai apsukriai atremia kritiką dėl žmogaus teisių. Europiečiams yra reguliariai primenama jų kolonijinė istorija, Amerikai beriami priekaištai dėl vergovės ir sudėtingų rasinių santykių istorijos. Kai aš dirbau korespondentu Afrikoje, man niekada nepavykdavo atremti tokios kritikos. Mes stengiamės atvirai pripažinti savo problemas, sakyčiau. Arba – mes nesame tobula šalis. Tačiau niekur pasaulyje tai nėra pasiteisinimas dėl žmogaus teisių pažeidimų. Aš žinau, kad Amerikos galimybė kritikuoti visuomet bus matuojama pagal rasizmo istoriją Amerikoje.
Obamos išrinkimas, žinoma, nereiškia, kad Amerika tapo rasinės lygybės švyturiu. Tačiau tai yra žingsnis – nors ir simbolinis, tačiau toks galingas, koks tik gali būti. Kaip viename interviu sakė Howardas Wolpe‘as, Wilsono centre Vašingtone Afrikos programos direktorius, „faktas, kad žmogus, turintis protėvius Afrikoje, gali būti JAV prezidentu, reikšmingai sustiprins mūsų moralines pozicijas ir, tikiu, žymiai pagerins mūsų santykius su Afrikos valstybėmis“.
Arba, kaip prieš rinkimus rašė Ugandos žurnalistas Charles‘as Onyango-Obbo, „jei Obama taps išrinktuoju prezidentu, tūkstančiai intelektualų, radikalių profesorių, socialinių aktyvistų ir nacionalistinių politikų bei žurnalistų pasiners į krizę. Dabar jiems teks paaiškinti, kaip juodaodis galėjo būti išrinktas prezidentu šioje nepaprastai rasistinėje šalyje“.
Ar Obamos administracija pakeis juodaodžių statusą Amerikoje? Žinoma, kad ne. Tačiau ši pribloškianti pergalė bent jau keičia kai kuriuos stereotipus apie Ameriką. Ir jau dabar verčia visą likusį pasaulį pergalvoti savo nuomonę apie JAV“.
