Artimiausią dešimtmetį pasaulį kamuos turtinė nelygybė, fiskalinės problemos, augantis gyventojų skaičius, o blogiausiu atveju – skendimas anarchijos jūroje.
Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) mano, kad ateinantį dešimtmetį pasaulio gerovei didžiausią pavojų kels auganti gyventojų pajamų nelygybė ir fiskalinis disbalansas. Kasmetinėje rizikos įvertinimo apžvalgoje PEF, apklaususi beveik 500 ekspertų, šias dvi rizikas įvertino kaip labiausiai tikėtinas. O labiausiai pasaulio plėtrą gali paveikti sisteminė finansinė griūtis ir geriamojo vandens atsargų krizė. Tačiau šios dvi grėsmės yra mažiau tikėtinos.
Anarchijos link
Ekspertai, vertindami pasaulio ateitį, piešė niūrų vaizdą ir iškėlė distopijos scenarijų, reiškiantį žmonijos socialinio ir kultūrinio nuosmukio laikotarpį, vedantį civilizacijos išnykimo link. PEF vertinimu, dabartinės demografinės ir fiskalinės tendencijos gali sunaikinti globalizacijos kuriamą naudą ir duoti pradžią naujoms, itin pažeidžiamoms šalims. Prognozė skamba lyg filmo „Pašėlęs Maksas" (angl. „Mad Max“) scenarijus: anksčiau buvusios turtingos šalys neišgalėdamos įvykdyti socialinių ir fiskalinių įsipareigojimų iš lėto grimzta į anarchiją, kur negalioja jokie įstatymai ir vyksta nuolatiniai neramumai.
Ataskaitoje teigiama, kad toks likimas gali ištikti šalis, kurių ekonomika išsivysčiusi ir kurių gventojai nepatenkinti panaikintomis teisėmis į socialines garantijas. Besivystančias ekonomikas į anarchiją gali pastūmėti nesugebėjimas pasiūlyti galimybių jaunajai kartai ar išlyginti didėjančią nelygybę tarp turtingųjų ir skurdžiųjų. Pavojus gresia ir mažiausiai išsivysčiusioms ekonomikoms.
„Visuomenė, kurioje bus matyti distopijos požymių – nesugebėjmas suvaldyti senstančios populiacijos, jaunimo nedarbo, didėjanti nelygybė ir fiskalinis disbalansas, – ateityje gali tikėtis didesnių socialinių neramumų ir nestabilumo“, – rašoma ataskaitoje.
Didžiausios grėsmės
Šių metų ataskaitoje PEF 50 pasaulinių rizikų išskirstė į penkias kategorijas: ekonominės, aplinkos, geopolitinės, socialinės ir technologinės. Atitinkamai labiausiai tikėtinomis ir didžiausią poveikį turėsiančiomis grėsmėmis kiekvienoje grupėje ekspertai įvardijo chronišką fiskalinį disbalansą, didėjantį anglies dvideginio išmetimą, pasaulio valdymo krizę, gyventojų skaičiaus augimą ir itin svarbių technologinių sistemų funkcijų sutrikimą.
Įdomu, kad technologinių grėsmių kategorijoje antrąją vietą užėmė kibernetinės atakos. „Itin svarbi infrastruktūra, kuria paremtas mūsų kasdienis gyvenimas, vis daugiau palaikoma tarpusavyje sujungtomis sistemomis. Anksčiau reikėjo itin daug resursų norint stipriai paveikti geopolitines ir korporacines jėgas, tačiau šiandien vis dažniau tai tampa įmanoma gabiems žmonėms, kurie gali anonimiškai perstumdyti jėgų žemėlapį per atstumą pasinaudodami tarpusavyje sujungtomis kompiuterių sistemomis“, – rašome apžvalgoje. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad bet kuris prietaisas, turintis programinę įrangą, gali būti priverstas atlikti užduotis, kurių jo kūrėjai nenumatė.
X faktoriai
PEF per tyrimą išskyrė ir keletą „X faktorių" – tendencijų, kurios ateityje bus svarbios, tačiau jų poveikis šiandien dar nežinomas. Šiandien šie faktoriai prie pasaulinių rizikų nepriskiriami, tačiau, ekspertų nuomone, juos būtina stebėti. Vieną iš jų ekspertai įvardijo nuolatinį prisijungimą prie interneto, kuris gali taip pakeisti žmonių gebėjimus pažinti, kad jiems ateityje bus sudėtinga susidoroti su painiomis, nežinomomis situacijomis.
Finansinis neišprusimas ateityje taip pat gali kišti koją. Negebėjimas suprasti finansų, finansinių sistemų neleidžia efektyviai reguliuoti ir stebėti finansų sistemas, tvariai valdyti valstybinius ir įmonių finansus bei efektyviai tvarkyti asmeninius finansus, kad pasenęs žmogus užsitikrintų finansinį stabilumą, kai to nepavyks padaryti valstybinėms pensijų sistemoms.
Apklausti ekspertai įžvelgia, kad ateityje gali kelti problemų netinkamas mokymas, mat žmonija vis dar mokoma orientuojantis į XX a. ekonomines realijas ir darbo jėgos reikalavimus. Taip pat pavojų kels dezinformacijos skleidimas, nes internete nebeliko institucijų, kurios prižiūri žinių kokybę, todėl nežinoma, kaip ateityje keisis masinių informavimo priemonių internete skleidžiamų žinių etiškumas ir sąžiningumas.
Neįtikėtini scenarijai
Į „X faktorius" pakliuvo keletas grėsmių, kurios šiandien labiau primena Holivudo scenaristų idėjas. PEF tyrimo dalyviams kelia nerimą epigenetika: jos atstovai studijuoja paveldimus genų funkcijų pokyčius, kurie nėra užkoduoti DNR. Pagal naujausias teorijas produktai ir patirtys žmonių genetines ypatybes gali netikėtai pakreipti ir tai gali sukelti nenumatytų rizikų.
Kita galima grėsmė – neotribalizmas, kurios šalininkai ragina žmoniją vėl pradėti gyventi gentimis. Kaip teigė PEF apklausos dalyviai, realiame pasaulyje egzistuojančios aiškios subkultūros virtualioje erdvėje sukuria sienų nepaisančias bendruomenes, galinčias paveikti realaus pasaulio politinius režimus.
Ateityje šiandieninės didelio masto nelaimės, kaip naftos ar cheminių medžiagų išsiliejimai, pavirs į modifikuotų mikroorganizmų ar nano dydžio medžiagų nutekėjimus, į kuriuos bus bandoma reaguoti pasenusiomis priemonėmis, ir tai gali labai blogai paveikti gamtą ir žmoniją.
Paskutinius du „X faktorius" ekspertai vadina karus dėl išteklių ir vulkaninę žiemą. Pirmuoju atveju natūralių išteklių, kaip naftos ar geriamojo vandens, stygius gali sukelti žiaurių konfliktų, o antruoju – 7–8 lygio išsiveržimas pagal ugnikalnių išsiveržimo stiprumo skalę (angl. Volcanic Explosivity Index) pakeistų Žemės atmosferos sudėtį, atvėsintų planetą ir sugadintų bent kelis derlius. Blogiausiu atveju sukeltų išlikimo pavojų žmonijai.FAKTAI
Ekonominės grėsmės
Kaip buvo minėta straipsnyje, didžiausia PEF apklaustų ekspertų numatoma ekonominė grėsmė – chroniškas fiskalinis disbalansas
Toliau rikiuojasi finansų sistemai itin svarbios grandies žlugimas, kuris turėtų didelį poveikį visai pasaulio finansų sistemai
Periodiškos likvidumo krizės, kai bankai ir rinkos pritrūksta finansinių resursų
Sparčiai didėjantis skirtumas tarp turtingiausių ir vargingiausių
Nenumatytos reguliuojamųjų priemonių pasekmės – vietoj siekiamo efekto jos neigiamai paveiks rinkas ir konkurenciją
Nesuvaldoma infliacija ir defliacija
Itin nepastovios energetikos ir žemės ūkio produktų kainos
