V. Putinas savo pasirodymo Sankt Peterburge vykusiame ekonomikos forume metu norėjo pademonstruoti Rusijos vaidmenį globalioje ekonomikoje. Savo iš anksto paruošta kalba jis stengėsi pasirodyti kaip džiaugsmingas, ramus ir bendraujantis verslininkas, pasisakantis už savo šalies interesus. Tačiau vėliau prasidėjo pokalbis su M. Kelly, kuriame buvo aštrūs klausimai apie programišių skandalą, apie Siriją ir Ukrainą. Tuomet V. Putinas parodė susierzinimą ir net agresyvumą.
Tikriausiai, rusams patiko jo kovingas pasisakymas. Tai neatšaukiama jo firminio stiliaus dalis, o V. Putinas tuo ir išlaiko savo populiarumą šalyje. Tačiau tos dienos įvykiai parodė, kaip Rusijos kišimasis į kitų šalių reikalus, tariamai įrodantis šalies galios ir įtakos atsigavimą, gali sutrukdyti V. Putino bandymams pritraukti kuo daugiau užsienio investicijų ir sustiprinti Maskvos tarptautines pozicijas.
Susierzinimas brangiai kainuoja Rusijai
Dėl savo atžagarumo V. Putinui tenka susimokėti. Pavyzdžiui, šiandien jis tikriausiai turi mažiau galimybių sulaukti sankcijų nutraukimo, negu analogiško renginio pernai metu. JAV korporacijų vadovai, turintys verslo interesų Rusijoje, „sėdi nuleidę galvas“, pažymėjo leidiniui vienas iš amerikiečių verslininkų. „Sunku pritraukti naujų investicijų į šalį, kuomet politinė situacija Rusijoje yra tokia neapibrėžta“, – aiškina jis.
M. Kelly griežtai ir ne vieną sykį V. Putino klausė dėl programišių išpuolių ir kitomis skandalingomis temomis. Jis atsakydavo kiek įsižeidęs, įskaitant siūlymą „isteriškiems kritikams sugirdyti kokią tabletę“. Į kitą klausimą Rusijos prezidentas atsakė, kad JAV žiniasklaida turėtų nustoti „taukšti niekus apie Rusiją“, kurie kenkia diplomatijai.
Pozityvios kalbos neatstoja realios situacijos
Šis forumas tapo brangiai kainavusia galimybe pakeisti Rusijos įvaizdį ir pateikti ją kitoje šviesoje. Ji turėjo būti panašia savo formatu ir pobūdžiu Davoso forumui, su diskusijomis ir debatais, kuriuose dalyvavo šimtai bankininkų ir verslo ryklių. Šį sykį forumo tema tapo „naujojo balanso paieškos“, nes, anot jo rengėjų, „Rusijos ekonominis svoris didėja, o JAV mažėja“. Daugelis techninių projektų, reklamuotų forume, buvo išties patrauklūs, rašoma leidinyje.
Tačiau rusai, su kuriais forumo metu bendravo Davidas Ignatiusas, atvirai kalbėjo, kad Rusijai dar teks tam nužygiuoti ilgą kelią.
„Institutai nėra pakankamai išvystyti, – teigė politologijos profesorius ir buvęs valstybės tarnautojas Andranikas Migranianas. – Tai labai personifikuota sistema, kurioje V. Putinas jaučia poreikį viską valdyti savo rankomis“. Maža to, Rusija ir toliau stipriai priklauso nuo energetinių resursų, nors V. Putinas savo kalbos metu akcentavo, kad kitų ekonomikos šakų eksportas palaipsniui auga.
V. Putino veiksmai trukdo jam siekti savų tikslų
Korupcija taip pat išlieka rimta problema, nepaisant valdžios pateikiamos informacijos apie „valdžios institutų laisvėjimą“.
Rusijos užsienio ir vidaus politikos tarybos direktorius Sergejus Karaganovas pareiškė, kad dabartinė sistema yra naudingas tik V. Putino administracijai: „Ši korupcija suteikia galimybes valdyti netaikant griežtos jėgos. Jeigu tu žinai, kad daugelis tavo žmonių yra korumpuoti, tai gali priversti juos paklusti. Tačiau tai niekaip neprisideda prie vystymosi“.
Iš esmės, tai ir yra pagrindinė V. Putino problema. Griežtas, ant despotiškumo ribos varijuojantis Rusijos prezidento valdymo stilius tikriausiai padeda jam valdyti Rusiją. Tačiau tuo pačiu tai neleidžia įgyvendinti jo siekiams paversti Rusiją pirmaujančia ir klestinčia valstybe tiek vidaus, tiek ir išorės rinkose.
