Mokslininkai ginčija išsamius naftos atsargų pasaulyje tyrimus ir prognozuoja, kad jos išseks kur kas greičiau, nei pasiruošę pripažinti valstybių vadovai ir naftą išgaunančios kompanijos, rašo britų dienraštis „The Independent“.
Kompanijos BP parengtoje ir praėjusią savaitę paskelbtoje „Statistinėje pasaulio energijos ataskaitoje“ teigiama, kad paklausai patenkinti, skaičiuojant pagal dabartinį vartojimo lygį, išžvalgytų pasaulinių naftos atsargų pakaks 40 metų. Šis oficialia statistika paremtas vertinimas leidžia vėl atitolinti pasaulinių naftos rezervų išsekimo ribą, teigia dienraštis.
Tačiau mokslininkai, tarp kurių yra ir Londono naftos resursų problemų analizės centro specialistai, tvirtina, kad per artimiausius 4 metus naftos gavyba pasaulyje pasieks aukščiausią lygį, o po to pradės vis sparčiau mažėti. Tai turės rimtų pasekmių pasaulio ekonomikai ir mūsų gyvenimo būdui.
Sutinkamai su „naftos viršukalnės“ teorija šio energijos šaltinio vartojimas pavys, o po to pralenks naujų telkinių atradimo tempus, o tuo tarpu seniau eksploatuojami ims sekti.
„Tai gana paprasta teorija, suprantama kiekvienam, kas geria alų. Iš pradžių bokalas yra pilnas, po to ima tuštėti, ir kuo greičiau geri, tuo greičiau alus baigiasi“, - sako Londono naftos resursų problemų analizės centro direktorius Colinas Campbellas.
Jis anksčiau ėjo vyriausiojo geologo ir viceprezidento pareigas stambiausiose naftos kompanijose – BP, „Shell“, „Fina“, „Exxon“ ir „ChevronTexaco“. Campbellas aiškina, kad “normalios” – pigios, lengvai išgaunamos – naftos gavybos viršūnė jau praeityje: ji buvo pasiekta 2005 m. Pasak jo, net jei atsižvelgtume į išžvalgytus „sunkiosios“ naftos, kurią siurbti sunkiau, resursus, o taip pat į telkinius atviroje jūroje, poliarinėse srityse bei skystosios frakcijos išskyrimą iš gamtinių dujų, naftos gavybos viršukalnė bus pasiekta jau 2011 metais.
Tačiau BP ryžtingai atmeta tokį scenarijų, rašo „The Independent“. Bendrovės vyriausiasis ekonomistas Peteris Davies‘as neigia „naftos viršukalnės“ teorijos šalininkų argumentus. „Mes nemanome, kad egzistuoja kažkokia absoliuti riba, apibrėžianti resursų apimtis. Kai viršūnė bus pasiekta, ne mažiau tikėtina, kad tai lems vartojimo viršūnės pasiekimas – galbūt ne tik dėl maksimalaus gavybos lygio, bet ir dėl pastangų stabdyti globalinį atšilimą“, - teigia jis.
Pastaraisiais metais atotrūkis tarp paklausos ir pasiūlos naftos rinkoje, kuris vienu metu buvo gana ženklus, sumažėjo, o pernai beveik visai išnyko. Potencialios deficito pasekmės bus milžiniškos, teigia dienraštis. Jei naftos vartojimas bent šiek tiek pradės lenkti gavybą, naftos barelio kaina gali įveikti 100 dolerių žymą, o tai sukels pasaulinę ekonomikos krizę.
Jeremy Leggertas – profesionalus geologas kaip ir Campbellas. Jis dabar kovoja už naftos resursų išsaugojimą. Leggerto knyga „Pusiau pasibaigę: nafta, dujos, karšti orai ir globali energetinė krizė“ supažindino su „naftos viršukalnės“ teorija plačiąją auditoriją. Naftos pramonės ir vyriausybių nenorą suvokti faktą, kad nafta netrukus baigsis, jis lygina su klimato pokyčių neigimu.
1999 m. buvo pasiektas aukščiausias britų naftos verslovių Šiaurės jūroje gavybos lygis, tačiau, jei tikėtume Leggertu, praėjus dar 2 metams po to, kai tai tapo aišku, oficialūs asmenys nedrįso apie tai prabilti, nes bijojo būti palaikyti eretikais. „Nesugebėjimas patenkinti paklausos – tai ne pasirinkimo galimybė. Griežtai kalbant, tai išdavystė“, - sako Leggertas.
Kaip ten bebūtų, rašo „The Independent“, dauguma naftos analitikų sutaria dėl vieno: naftos išteklių mažėjimas vyksta pagal tam tikrą dėsningumą – vadinamąją „normalaus paskirstymo kreivę“. Ši nuomonė išliko nepakitusi nuo 1956 m., kai „Shell“ geologas M. Kingas Hubbertas sukūrė matematinį modelį būsimai naftos gavybai JAV prognozuoti. Hubberto kreivė rodo, kad iš pradžių gavybos apimtys bet kuriame naftos telkinyje staigiai išauga, po to išlieka stabiliame lygyje ir galų gale nesulaikomai sminga žemyn. Tikintys begaline naftos gavyba išjuokė Hubberto pranašystę, kad naftos gavyba JAV aukščiausią tašką pasieks 1969 m. Iš tikrųjų „naftos viršukalnė“ buvo pasiekta 1970 m. Nuo to laiko tęsiasi gavybos mažėjimas, rašo dienraštis.
Chrisas Skrebowskis aštuntąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį buvo atsakingas už ilgalaikį planavimą BP bendrovėje. Šiandien jis redaguoja leidinį „Petroleum Review“. Skrebowskis – vienas iš vis didėjančio būrio naftos pramonės atstovų, kurie imasi ginti „naftos viršukalnės“ teorijos pozicijas. „Iš pradžių aš buvau nusiteikęs labai skeptiškai, - prisipažįsta jis. – Tačiau dabar štai ką jums pasakysiu. Per artimiausius pustrečių metų bus įsisavinta pakankamai naujų telkinių, bet po to situacija pablogės“.
Niekas, įskaitant ir BP, neginčija fakto, kad vartojimo apimtys didėja, rašo „The Independent“. Spartus Kinijos ir Indijos ekonominis augimas kartu su išsivysčiusių valstybių priklausomybe nuo naftos reiškia, kad iš kažkur reikia paimti papildomų, gerokai didesnių naftos išteklių. BP ataskaita liudija, kad naftos vartojimas pasaulyje per praėjusius 5 metus augo greičiau, nei antrojoje praėjusio dešimtmečio pusėje. Šiandien mes per dieną sunaudojame vidutiniškai 85 mln. barelių. Pagal pačius konservatyviausius Tarptautinės energetikos agentūros vertinimus iki 2030 m. šis rodiklis išaugs iki 113 mln.
Du trečdaliai pasaulinių naftos atsargų yra Artimuosiuose Rytuose. Paklausos didėjimo sąlygomis reikia sparčiai padidinti tiekimą iš šio regiono, teigia dienraštis.
„Statistinė BP ataskaita“ – plačiausiai naudojamas informacijos apie naftos atsargas žinynas, tačiau, pabrėžia C. Campbellas, tai tik stipriai politizuotų duomenų, kuriuos teikia valstybių vyriausybės ir naftos kompanijos, suvestinė. „Kai aš pats vadovavau naftos bendrovei, niekad nesakydavau tiesos. Tai būtų prieštaravę žaidimo taisyklėms“, - prisipažįsta jis.
Atidesnis žvilgsnis į keturias šalis, kurios jų pačių teigimu valdo didžiausias naftos atsargas – Saudo Arabiją, Iraną, Iraką ir Kuveitą – priverstų sunerimti, teigia „The Independent“. Pernai Kuveite vienas žurnalistas aptiko dokumentus, liudijančius, jog tikrosios naftos atsargos šalyje dvigubai mažesnės, nei skelbiama oficialiai. Iranas šiemet tapo pirmąja daug naftos išgaunančia šalimi, kur buvo įvestas naftos normavimas – vadinasi, valdžia supranta, kokia klostosi išteklių situacija.
Sadadas al-Huseinis apie Saudo Arabijos naftos atsargas ko gero žino geriau, nei bet kas kitas pasaulyje. Prieš dvejus metus jis atsistatydino iš šios karalystės naftos kompanijos vadovo pareigų. Jo nuomonė apie tai, kiek galėtų būti padidinta gavyba Saudo Arabijoje, nekelia euforijos, pastebi „The Independent“. „Problema ta, kad nuo 79 mln. barelių per dieną 2002-aisiais mes perėjome prie 84,5 mln. 2004-aisiais. Kasmet šoktelime po 2 – 3 mln. barelių per dieną, -sakė jis dienraščiui „The New York Times“. – Tai tas pat, kaip kas dveji metai atradinėti po naują Saudo Arabiją. Amžinai tai tęstis negali“
„Juodojo aukso“ reikšmė
- Naftos gavybos apimčių sumažėjimas bent 10 – 15 proc. sužlugdytų nuo naftos priklausančių pramoninių valstybių ekonomiką. Aštuntąjį dešimtmetį vos 5 proc. sumažėjimas kainas padidino daugiau nei 400 proc.
- Didžioji dalis žemės ūkio technikos pagaminama gamyklose, kurioms energiją tiekia naftos produktai, be to, ši technika varoma dyzelino. Nafta yra pirminis beveik visų pesticidų ir daugelio trąšų gamybos šaltinis.
- Didžioji dalis visų rūšių plastmasių, iš kurių gaminami įvairiausi daiktai ir įranga, pradedant mobiliųjų telefonų korpusais, baigiant vamzdžiais ir drabužiais, gaminama iš medžiagų, kurios gaunamos iš naftos.
- Pramonė naudoja didžiulius mineralinių resursų kiekius. Kad JAV būtų galima pagaminti vieną automobilį, vidutiniškai reikia ne mažiau nei 20 barelių naftos.
- Egzistuoja atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo technologijos, bet tam, kad būtų galima pagaminti didžiąją joms skirtos įrangos dalį, reikia didelio naftos kiekio.
- Naftos reikia metalurgijai, ypač aliuminio gamybai, ji naudojama gaminant kosmetiką, plaukų ir spaustuvės dažus, daugelį skausmą malšinančių vaistų.
