Bet kuri didelė žvalgybos tarnyba vykdo tokias pratybas. Pavadinkime tai scenarijumi „partrenkus autobusui“. Jei šalies Y, kuri yra svarbi/pažeidžiama/nestabili, lyderis X rytoj mirtų, kas atsitiktų? Kas perimtų valdžią? Kaip tai pakeistų padėtį? Kai kurioms šalims pritaikyti šį intelektinį pratimą paprasta. Kitų atveju jis miglotas ir sudėtingas. Ir dar yra Šiaurės Korėja.
Vašingtono, Seulo, Pekino ir Tokijaus vyriausybės dabar atlieka šias pratybas, nes, anot anonimiškų žvalgybos šaltinių, 66 m. Pchenjano diktatorius Kim Jong Il serga [praeitą savaitę, remiantis Pietų Korėjos žvalgybine informacija, pranešta, jog Kim Jong Il sveiksta po insulto – Red. past.]. Kalbama, jog galbūt jis netgi patyrė insultą; šiaip ar taip lyderis nepasirodė masinėse šalies 60 metų minėjimo iškilmėse rugsėjo 9 d. Net atsiskyrėliškam lyderiui, garsėjančiam savo nenuspėjamumu, tai gana nebūdinga.
Atminkime, kad vyriausybių analitikai ir nepriklausomi mokslininkai, kurių darbas yra iš įvairių dalių sudėlioti Korėjos vidaus politikos scenarijų, yra kaip astronomai, žiūrintys į mėnulį ne pro tą teleskopo galą. Ne todėl, kad jie nėra tokie protingi, jog žvelgtų pro tinkamą prizmę, bet todėl, kad Šiaurės Korėja yra tiek atskirta nuo viso pasaulio, jog viskas, kas telieka, ir yra ne tas teleskopo galas. Šiaurės Korėjos „vyriausybė“ – 80 m. Kim Yong Nam, tariamai antrasis žmogus po Kim, rugsėjo 10 d. sakė, kad su Brangiuoju lyderiu nėra „jokių problemų“. Vis dėlto vyresnysis Pietų Korėjos žvalgybos analitikas Time teigė, kad „neabejotinai nutiko kažkas keisto. Žinome, kad Kim Jong Il nesirodė keletą savaičių, ir žinome, kad gydytojai iš kitų šalių buvo atvykę į Pchenjaną. Bet tai yra visa informacija, kurią šiuo momentu turime.“
Jei Kim iš tikrųjų neveiksnus, mirties patale ar jau miręs, ką tai galėtų reikšti Korėjos pusiasaliui – jau 60 metų vienam labiausiai militarizuotų regionų visoje planetoje? Korėjos stebėtojai atkakliai tvirtina, kad lyderiui mirus vargu ar žlugtų – bent jau trumpuoju laikotarpiu – Šiaurės Korėjos režimas. Režimo kaitos labai nenorėtų matyti Šiaurės Korėjos kaimynai. Kaip teigia Londone veikiančios „Control Risks Group“ analitikai, „brutalus Pchenjano autoritarizmas gali atrodyti atstumiantis, bet jo žlugimas iškeltų klausimus, kurių svarstymą Šiaurės Korėjos kaimynai mielai atidėtų.“ Kitais žodžiais tariant, nei Kinija, nei Pietų Korėja nenorėtų matyti chaotiškos Šiaurės Korėjos kaitos – iš dalies dėl to, kad į šių šalių teritorijas plūsteltų dešimtys tūkstančių pabėgėlių, arba – blogiausiu atveju – masinio naikinimo ginklų prikaupusioje Šiaurėje prasidėtų pilietinis karas, kuris galėtų pareikalauti JAV įsikišimo; Pekinui tai yra absoliučiai blogiausias scenarijus.
Tačiau, kaip ir visi diktatoriai, Kim pasirūpino šalies vyriausiųjų karinių lyderių parama. Pastarieji pasipelnė iš šalyje išplėtoto nelegalaus verslo (narkotikai, ginklai, kontrabandinės cigaretės ir vaistai) bei užima svarbius valstybinius postus. Niekas nežino, kas ateis pakeisti Kim. Spėliojimai dažnai susitelkia ties trimis Kim sūnumis; favoritas yra Šveicarijoje studijavęs Kim Jong Chul (kita vertus, anksčiau šalies lyderiui dirbęs sušio meistras, Japonijos pilietis, praeitais metais Kenji Fujimoto slapyvardžiu išleidęs atsiminimų knygą, teigia, kad Jong Chul, kuris įpusėjęs trečią dešimtį, netinka, nes jo tėvas kartą yra pasakęs, kad pastarasis yra „kaip maža mergaitė“). Tai nebūtinai yra reikšminga, nes Šiaurės generolai gali valdyti šalį nepaisydami jos nominalaus vadovo.
Tam tikra prasme tai geros naujienos, nes Kim ir jo generolai sutaria dėl pagrindinio išorės pasaulį neraminančio klausimo – Šiaurės Korėjos atominio ginklo. Ar jūs, kaip JAV valstybės departamentas, tikite, kad Pchenjanas deda nuoširdžias pastangas sunaikinti savo branduolinius ginklus, ar kad manipuliuoja Amerika ir jos sąjungininkėmis vardan ekonominės pagalbos – bet kuriuo atveju nepanašu, kad Pchenjanas pakeistų kursą.
Bloga žinia ta, kad Šiaurės Korėja vėl kovoja su maisto stygiumi ir galimu badu – padėtis galėtų dar labiau pablogėti, jei Kim susilpnėjęs. „Kai reikalas susijęs su išteklių paskirstymu – viską sprendžia Kim“, – sako Cheong Seong Chang, Korėjų tarpusavio santykių studijų vadovas netoli Seulo esančiame Sejong institute. – „Dabar skirtingi žaidėjai gali bandyti nugriebti didesnį ribotų išteklių kąsnį.“ Ironiška, bet be Kim „situacija maisto atžvilgiu Šiaurės Korėjos žmonėms dar labiau pablogės ir pagilins krizę iš vidaus.“
Analitikui, bandančiam numatyti pasekmes naudojantis ribota informacija, saugiausias spėjimas būtų teigti, kad išliks esama padėtis. Tačiau kartais istorija išklysta iš įprasto kelio ir taip sukelia žiaurias pasekmes. Galimybė, jog Kim Jong Il mirtis dar labiau pablogins vargstančių Šiaurės Korėjos gyventojų padėtį, nemaloni. Tačiau valdant Kim dinastijai Šiaurės Korėja ir taip itin klaiki vieta.
Parengta pagal Time
