Tikėtina, kad D. Trumpas 12 val. 45 min. vietos (19 val. 45 min. Lietuvos) laiku paskelbs Kongresui, jog toliau laikytis 2015 metais sudaryto susitarimo dėl Irano branduolinės programos nebeatitinka JAV nacionalinių interesų.
Tačiau, pareigūnų teigimu, toks pareiškimas dar nereikštų, kad sutartis žlugs. Tokiu atveju jos likimas būtų atiduotas į JAV įstatymų leidėjų rankas: per 60 dienų jie turėtų nuspręsti, ar nori grąžinti sankcijas šiitiškai respublikai, kurias Vašingtonas yra įšaldęs.
D. Trumpas dar prieš jį išrenkant JAV vadovu dažnai peikdavo sutartį su Iranu ir žadėjo panaikinti šį savo pirmtako Baracko Obamos (Barako Obamos) užsienio politikos pasiekimą. Pasak respublikono, tai yra „blogiausia sutartis“, kuri buvo priimta „iš silpnumo“.
Po ne vienerius metus trukusių derybų su Iranu, koordinuotų Europos Sąjungos, sudarytą sutartį pasirašė Teheranas ir šešios galingosios šalys: JAV, Rusija, Kinija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Vokietija.
Nors tas susitarimas įšaldė Irano branduolinę programą ir nežymiai pagerino Teherano santykius su Jungtinėmis Valstijomis, jo pramintomis „Didžiuoju Šėtonu“, oponentai tvirtina, kad ši sutartis taip pat užkirto kelią stabdyti Irano daromą įtaką Viduriniuosiuose Rytuose.
Baltųjų rūmų paskelbtame informaciniame biuletenyje, skirtame supažindinti su situacija prieš D. Trumpo kalbą, piktinamasi Irano „destabilizuojančia įtaka“ Viduriniuosiuose Rytuose, o „ypač dėl jo paramos terorizmui ir kovotojams“.
Naujojoje JAV strategijoje taip pat siekiama apsaugoti Izraelį nuo Irano „nemažėjančio priešiškumo“ ir pasipriešinti grėsmei, kurią Irano įgaliotos pajėgos, balistinių raketų vystymas ir, galiausiai, branduolinės ambicijos kelia visiems Vašingtono interesams ir sąjungininkams.
Vis dėlto informaciniame biuletenyje nenumatoma, kad Vašingtonas traukiasi iš branduolinės sutarties, oficialiai vadinamos Bendruoju išsamių veiksmų planu (JCPOA).
„Susitarimo privalu griežtai laikytis, o Tarptautinė atominės energijos agentūra privalo visiškai išnaudoti savo tikrinimo įgaliojimus“, – sakoma jame.
Nuo pat savo kadencijos pradžios D. Trumpas susidūrė su intensyviu tarptautinių sąjungininkų ir amerikiečių saugumo komandos įtikinėjimu, kad pasitraukti iš to susitarimo Vašingtonui nevertėtų.
Be kita ko, JAV vadovas veikiausiai praneš apie sankcijas Islamo Revoliucinei gvardijai, bet nesiryš paskelbti jos teroristine organizacija.
Tokia pozicija „tikriausiai atspindi nesutarimus ir diskusijas administracijos viduje“, sakė buvęs JAV pasiuntinys Viduriniuosiuose Rytuose Dennisas Rossas (Denisas Rosas).
Įvardijama Revoliucinės gvardijos parama judėjimams „Hezbollah“, „Hamas“, Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) ir husių sukilėliams, kovojantiems su JAV remiama bei Saudo Arabijos vadovaujama koalicija Jemene.
Sankcijų atnaujinimas
Vis dėlto tokie agresyvūs D. Trumpo žingsniai gali sugriauti ilgus metus kurtą atsargios diplomatijos strategiją ir padidinti įtampą Viduriniuosiuose Rytuose.
Jungtinių Tautų branduolinių ginklų inspektoriai tvirtina, kad Iranas laikosi visų techninių įsipareigojimų, numatytų minėtame susitarime.
Pagal jį Iranas 2015 metais perdavė beveik visas sukauptas prisodrinto urano atsargas, išmontavo vieną reaktorių ir atvėrė savo branduolinius objektus JT inspekcijoms. Mainais Vašingtonas ir Europa atšaukė kai kurias jam taikytas sankcijas, įskaitant naftos eksporto draudimus.
Irano prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis) pareiškė, kad D. Trumpas priešinasi „visam pasauliui“, bandydamas pasitraukti iš itin svarbios branduolinės sutarties.
„Bus visiškai aišku, kuri vyriausybė nesilaiko įstatymų. Bus aišku, kuri šalis yra gerbiama pasaulio tautų ir pasaulinės viešosios nuomonės“, – pridūrė jis.
Kongresas turės nutarti, ar nutraukti branduolinį susitarimą „atnaujinant“ minėtas sankcijas, kurios prieš dvejus metus buvo atšauktos.
Daugybė įstatymų leidėjų laukia D. Trumpo kalbos, kad nuspręstų, ką daryti su tuo susitarimu.
Senatorius Marco Rubio (Markas Rubijus) AFP sakė, kad tas susitarimas yra „itin klaidingas“. Jis teigė, kad pritartų įstatymui, kuris „reikšmingai pagerintų Amerikos galimybes pasipriešinti Irano keliamoms branduolinei, teroro, karingumo ir regioninei grėsmėms“.
Sąjungininkų prašymai
Tapęs prezidentu D. Trumpas piktinosi, kad JAV įstatymai įpareigoja kas 90 dienų patvirtinti, jog Iranas laikosi sutarties sąlygų. Jis teigė, kad Teheranas pažeidė susitarimo „dvasią“.
Iki pat paskutiniosios minutės Amerikos artimiausios sąjungininkės ragino D. Trumpą gerai viską apsvarstyti.
„Mes manome, kad šis susitarimas yra svarbus užtikrinant (branduolinių ginklų) neplatinimo režimą ir taiką bei stabilumą regione. Viliamės, kad visos sutarties šalys galės toliau laikytis šio susitarimo ir jį įgyvendinti“, – per įprastą spaudos konferenciją sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Hua Chunying (Hua Čuning).
JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas (Reksas Tilersonas) šią savaitę praleido nemažai laiko telefonu aptarinėdamas Vašingtono sprendimą, kuris itin nepatinka jo sąjungininkėms.
Europa baiminasi, kad Vašingtono pasitraukimas iš sutarties ne vien suteiktų Iranui pagrindą atnaujinti savo pastangas susikurti branduolinį arsenalą, bet reikštų, kad JAV atsisako vadovaujančio vaidmens stabilioje, taisyklėmis pagrįstoje tarptautinėje sistemoje.
