Žydai neatmeta vilties, kad Vyriausybės grąžinama nacių atimto turto vertės dalis padidės, ir akcentuoja, jog kompensacijos holokaustą išgyvenusiems asmenims turi būti pradėtos mokėti kiek įmanoma greičiau, nepaisant ekonominės padėties.
Seimą pasiekusiame įstatymo projekte numatyta, kad už prieškario metais turėtą turtą žydams bus kompensuota 128 mln. litų. Į šią sumą bus įskaičiuota ir dviejų pastatų Vilniuje vertė. Skaičiuojama, jog tai sudarys maždaug 30 proc. atimto turto vertės.
Lietuvos žydų bendruomenės vykdomasis direktorius Simonas Gurevičius teigė, jog mūsų šalies žydams nėra suprantami Vyriausybės skaičiavimai ir dėl to sako kol kas nuo kompensacijos sumos komentavimų susilaikantis. Tuo tarpu vienas pasaulio žydų bendruomenės autoritetų Pasaulio žydų kongreso generalinis sekretorius Michaelis Šneideris (Michael Schneider) yra įsitikinęs, kad šie skaičiai dar nėra galutiniai.
"Mes manome, kad ta (grąžinamo turto vertės - ELTA) dalis gali ūgtelti", - žurnalistams sakė M. Šneideris per Pasaulio litvakų kongreso atidarymo ceremoniją pirmadienį. Jis nebuvo linkęs kalbėti apie tai, kiek galėtų padidėti grąžinama suma, esą tokius reikalus yra geriau spręsti už uždarų durų.
"Kai kurios diskusijos yra sėkmingesnės, kai jos vyksta už uždarų durų, visuomenėje nekuriant atitinkamo klimato", - sakė M. Šneideris.
Aukštas Pasaulio žydų kongreso narys pasidžiaugė, jog restitucijos reikalai iš viso mūsų šalyje pasistūmėjo iš mirties taško. Pasak jo, šis procesas turi įsibėgėti, kad žydai Lietuvoje galėtų gyventi oriai ir visavertiškai.
M. Šneideris taip pat akcentavo, jog būtina kuo greičiau pradėti mokėti kompensacijas holokaustą išgyvenusiems asmenims.
Šią poziciją akcentavo ir Izraelio diasporos reikalų ministras Julijus Edelšteinas (Julij Edelstein). "Jaunesnieji tarp išgyvenusiųjų holokaustą yra 78 metų amžiaus. Jie negali laukti. Aš manau, kad, nepriklausomai nuo ekonominės situacijos, turėtų būti priimti atitinkami žingsniai. Žinoma, tokie fondai neišspręstų viso restitucijos klausimo, bet tai parodytų, kad jau yra pozityvių ženklų", - sakė J. Edelšteinas.
S. Gurevičius pažymėjo, jog Lietuvos žydų bendruomenė labai džiaugiasi, kad ši Vyriausybė ėmėsi ryžtingų žingsnių grąžinant priklausiusią nuosavybę žydų bendruomenei.
"Katalikų bažnyčiai, kitoms religinėms grupėms jau yra grąžinta, o žydų bendruomenei nebuvo grąžinta. Kitos Vyriausybės vilkino, ši Vyriausybė pradėjo šį procesą. Mes suprantame, kad gyvename ekonominio sunkmečio sąlygomis, dėl to ypač vertiname tokį žingsnį. Patį procesą mes palaikome, tik su ne visomis detalėmis sutinkame", - sakė Lietuvos žydų bendruomenės vykdomasis direktorius.
Pasak jo, Lietuvos žydai nelabai supranta grąžinamos sumos dydžio, kokia logika remiantis jis buvo paskaičiuotas.
"Mes prašome, kad holokaustą išgyvenusiems asmenims būtų grąžinama kompensacija kuo anksčiau. Čia žydų bendruomenė palaukti negali, nes holokaustą išgyvenę žmonės kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę išeina iš šio pasaulio. Restitucijos procesas reikalingas ne tik žydų bendruomenei, bet ir visai Lietuvai. Išmokėję kompensaciją, grąžinę tam tikrus pastatus mes į Lietuvą galėsime pritraukti žymiai daugiau nei išleisime", - sakė S. Gurevičius.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš kongreso atidarymo ceremoniją žurnalistams sakė, jog Lietuva, spręsdama restitucijos klausimus, dabartinėmis sąlygomis daro ką gali. Pasak valstybės vadovės, svarbiausia, jog klausimas iš viso pradėtas spręsti.
Šalies vadovės nuomone, geri santykiai su litvakais suteikia tam tikrų galimybių ir Vyriausybei. "Litvakai Izraelyje sudaro gražiausią visuomenės žiedą, tai yra labai įžymūs žmonės, kurių įtaka pačios valstybės gyvenime yra didžiulė. Geranoriškumas ir geri santykiai, kokius Lietuva išlaiko su litvakais, išsibarsčiusiais po visą pasaulį, yra ta galimybė, kuria Lietuvos Vyriausybė galėtų pasinaudoti", - sakė D. Grybauskaitė.
