Antrąją Pasaulio žiniasklaidos forumo, vykstančio Rusijos sostinėje Maskvoje, dieną susitikimo dalyviai detaliau aptars žurnalistų bendrijos profesines problemas.
Į trijų plenarinių posėdžių darbotvarkę įtrauktos tokios temos kaip žiniasklaidos išlikimo modelių ieškojimas ekonominės krizės laikotarpiu, tradicinės žiniasklaidos transformavimo tendencijos interneto amžiuje, taip pat žurnalistų vaidmuo pasaulį drebinant konfliktams ir revoliucijoms.
Suomijos televizijos kompanijos vadovas Lauris Kivinenas (Lauri Kivinen) įsitikinęs, kad valstybinės žiniasklaidos priemonės gali laikytis nepriklausomos linijos.
„Valstybinio finansavimo dėka mes galime būti nepriklausomi nuo komercinių interesų“, – sakė jis. Be to, Suomijoje veikiantys įstatymai neleidžia valstybei kištis į redakcijos reikalus. Tuo pat metu, pastebėjo jis, valstybinė žiniasklaida neturėtų stengtis išstumti privačiąją. Ji neturėtų užimti daugiau nei 30 proc. rinkos.
Interneto leidiniai, priešingai, priversti užsidribti bet kokiais būdais, nes pagrindinė informacija pateikiama nemokamai. ES portalo redaktorė Lizbet Kirk (Lizbeth Kirk) pasakojo, kad 50–60 proc. visų pajamų gaunama iš reklamos, likusi dalis – iš kitų šaltinių, kurie nuolat keičiasi. Pavyzdžiui, rengiamos mokamos konferencijos, knygų pardavimai internetu. Dar vienas naujas finansavimo šaltinis – įvairūs fondai. „Tokią praktiką perėmėme iš Amerikos, anksčiau Europoje tai nebuvo praktikuojama“, – pastebėjo ji.
Tokiu metu, kai internetas aktyviai įsisavinamas, o socialiniai tinklai įgauna vis daugiau populiarumo, kai galimybę nerti į žurnalistiką vienaip ar kitaip turi vos ne kiekvienas vartotojas, nustatyti informacijos monopoliją neįmanoma, pripažįsta „Associated Press“ viceprezidentas ir vyriausiasis redaktorius Džonas Daniševskis (John Danischewsky). Bet kartu, jo nuomone, augant socialinių tinklų populiarumui atsiranda vis daugiau neprofesionalių žiniasklaidos atstovų, o tai daro neigiamą įtaką apskritai visai žurnalistikai.
„Todėl didelėms agentūroms ir laikraščiams tampa ypač svarbu pažinti savo auditoriją ir pateikti teisingą informaciją norint užsitikrinti savo egzistavimą žiniasklaidos erdvėje“,– įsitikinęs jis.
„Associated press“ vadovo nuomonei pritaria ir „Reuter Media“ vadovė Sjuzen Teilor (Susan Taylor). Sparčiai plečiantis elektroninėms galimybėms žurnalistika pirmiausia turi skirti daugiau dėmesio informacijos patikimumui, įsitikinusi ji.
„Aš manau, kad tai tam tikras iššūkis visam šiam sektoriui, stambioms naujienų agentūroms, tokioms kaip “Reuters„. Mes turime iš tikrųjų susimąstyti apie tai, koks mūsų vaidmuo, ko reikia mūsų auditorijai“, – pabrėžė S. Teilor.
Ji išsakė viltį, kad forumo dalyviams pavyks „aptarti tai, kas įvyks žiniasklaidos sektoriuje po dešimties metų“. „Aš, pavyzdžiui, jau buvau sutikusi žmogų, beje, sėkmingai dirbantį žiniasklaidoje, kuris prisipažino niekada neturėjęs rankose popierinio laikraščio“, sakė S. Teilor.
Šveicarijos spaudos klubo prezidentas Gajus Metanas (Guy Mettan) teigia, kad profesinė, tradicinė spauda turi susigrąžinti savo įtaką dienos naujienų paveikslui. Jis prisiminė, kaip anksčiau visuomenės nuomonė priklausė nuo geros žurnalistikos, o žiniasklaida buvo patikima ir turėjo galios. G. Metanas sakė, kad tradicinė žiniasklaida turėtų grįžti prie žurnalistų profesijos esmės – tikrinti faktus.
Beje, dauguma susitikimo dalyvių dėl vieno dalyko sutaria – būtina siekti bendros valdžios ir žiniasklaidos priemonių atsakomybės.
Į Pasaulio žiniasklaidos forumą Maskvoje susirinko daugiau kaip 300 dalyvių, atstovaujančių 213 žiniasklaidos priemonių iš 102 šalių. Tai tokių didelių naujienų agentūrų, televizijos ir radijo kanalų kaip „The Associated Press“, BBC, „Reuters“, NBC, „Al Jazeera“, „Kyodo“, „Xinhua“, MENA prezidentai, generaliniai direktoriai ir vyriausieji redaktoriai. Į renginį pakviesti devynių tarptautinių organizacijų, tarp jų – UNESCO, vadovai, taip pat Europos Parlamento delegacija. Forume dalyvauja ir Lietuvos atstovai. Naujienų agentūrai ELTA atstovauja generalinė direktorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė.
Renginio devizas – „Pasaulio žiniasklaida: XXI amžiaus iššūkiai“.