Senojo ir naujojo pasaulio vynai
Senojo pasaulio vynai yra pagaminti Europoje, o taip pat Viduržemio jūros baseino šalyse. Šiose vietose vyndarystė gyvuoja jau kelis tūnkstantmečius, tad jie gaminami laikantis susiformavusių tradicijų bei nustatytų įstatymų, kurie griežtai apriboja vynmedžių sodinimo vietą, vynuogių veislių pasirinkimą, vieno derliaus uogų kiekio naudojimą, brandinimo laiką ir pan. Senojo pasaulio vynai įprastai esti sudėtingesni ir subtilesni, švelnesnio skonio ir aromato, turi mažiau įvairių poskonių.
Naujojo pasaulio vynai pradėti gaminti europiečiams kolonizavus naujas žemes ir į jas atsivežus savo kultūrą, tad taip pat ir vyndarystės tradicijas. Šių vynų istorija nėra tokia ilga ir turtinga, tačiau jų dabartis yra ypatingai spalvinga. Naujojo pasaulio vyndariai mieliau išbando šiuolaikines technologijas, drąsiau eksperimentuoja, savo vynams maišo keletos rūšių, net ir skirtingose vietose užaugintas vynuoges, kadangi vyno gamybą reguliuojantys įstatymai įprastai nėra tokie griežti. Šie vynai yra ryškesnio skonio ir kvapo, šiek tiek stipresni.
Senojo pasaulio vynai
Prancūzija
Prancūzija yra didžiausia vyno gamintoja pasaulyje. Šios šalies vynininkystės tradicijos labai gilios, nuo 1935-ųjų metų vyno kokybė reguliuojama specialiais įstatymais, kurie tapo pagrindiniu modeliu kuriant kitų valstybių vyndarystės reglamentavimo tvarką. Remiantis jais įkurta kontroliuojamos kilmės apsaugos (Appellation d'Origine Contrôlée, AOC) sistema. Šiandien AOC statusas yra suteiktas maždaug 500 vyno gaminimo vietų, kurias galima suskirstyti į keletą didžiųjų regionų.
Bordo, Burgindijoje, Rono slėnyje daugiausiai gaminami raudonieji vynai, o Elzase, Luaros slėnyje - baltieji, o ypač vertinami saldūs baltieji vynai.
Žymiausi Prancūzijos vyndarystės regionai (skliausteliuose nurodomos juose auginamos vynuogių veislės): Bordo (Cabernet Sauvignon, Merlot, Cabernet Franc) Burgundija (Pinot noir, Chardonnay) Šampanė (Chardonnay, Pinot noir, Pinot Meunier) Luaros slėnis (Sauvignon blanc, Chenin blanc) Ronos slėnis (Chardonnay, Pinot noir, Pinot Meunier)
Italija
Italija, kartu su Prancūzija, yra lyderiaujanti šalis pasaulinėje vyno rinkoje. Ši valstybė turi gilias vyndarystės tradicijas bei su tuo susijusią kultūrą. Vynuogės auginamos beveik visuose šalies regionuose - galima suskaičiuoti daugiau nei milijoną kultivuojamų vynuogynių, iš juose užaugintų vynuogių gaminami kokybiški, įvairaus skonio, tiek Italijoje, tiek ir visame pasaulyje mėgstami vynai. Italijoje gaminamani vynai, lyginant su Prancūzijoje ar kitose Senojo pasaulio valstybėse gaminamais, dažniausiai yra šiek tiek lengvesnio, subtilesnio skonio, gaivesni.
Žymiausi Italijos vyndarystės regionai: Friulis-Venecija Džulija (Chardonnay, Cabernet Sauvignon, Merlot) Pjemontas (Barbera, Nebbiolo, Moscato) Trentinas-Alto Adidžė (Müller-Thurgau, Schiava, Riesling) Toskana (Sangiovese, Vernaccia) Venetas (Merlot, Carmenere, Verduzzo, Tocai)
Ispanija
Ispanijoje auginami vynuogynai užima labai didelį šalies plotą - jais užsodinta daugiau nei milijonas hektarų žemės. Tiesa, vyno ispanai pagamina mažiau nei prancūzai ar italai, kadangi sausuose, mažiau derlinguose Ispanijos dirvožemiuose auginamų vynmedžių našumas yra prastesnis. Sudėtingos klimatinės sąlygos vyno kokybei tikrai nekenkia - ispanai gamina daugybę kokybiškų, įvairiaskonių vynų, kuriems naudoja tiek įvežtines, tiek ir vietines vynuogių rūšis.
Žymiausi Ispanijos vyndarystės regionai: La Riocha (Tempranillo, Garnacha) Kastilija ir Leonas (Tempranillo, Mencia, Mencia) Katalonija (Cava, Macabeo, Garnacha) Aragonas (Moristel, Cabernet Sauvignon)
Vokietija
Vokiškas vynas gaminamas vakarinėje šalies dalyje, vynuogynuose, augančiose prie Reino upės. Vynmedžiai užima nedidelį šalies plotą, jie atitinka tik maždaug dešimtadalį Prancūzijos ar Italijos vynuogynų dydžio. Vokietija garsėja baltaisiais vynais - jie sudaro net du trečdalius iš visų šalyje pagaminamų vynų.
Žymiausi Vokietijos vyndarystės regionai: Mozelis (Riesling) Pfalcas (Riesling, Pinot noir) Badenas (Pinot noir, Pinot blanc)
Naujojo pasaulio vynai
Jungtinės Amerikos Valstijos
Amerikiečiai vyną gamina jau apie 400 metų, tačiau tik pastaruosius keturis dešimtmečius jų vynai pradedami vertinti pasaulyje. Absoliučios daugumos amerikietiškų vynų kelionė nuo vynuogės iki tauraus gėrimo prasideda Vakarinėje pakrantėje, Kalifornijos valstijoje - čia pagaminama beveik 90% viso JAV vyno, labiausiai žinomas ir mėgstamas raudonasis Cabernet Sauvignon iš Napos slėnio. Vyndarystę taip pat kultivuoja Vašingtono, Oregono ir Niujorko valstijų gyventojai. Žymiausi JAV vyndarystės regionai: Napa slėnis (Cabernet Sauvignon) Sonomos apskritis (Cabernet Sauvignon) Kolumbijos slėnis (Riesling)
Argentina
Vyndarystės tradicijos Argentiną pasiekė iš Ispanijos. Šalies vyndariai ilgą laiką labiau koncentravosi į kiekybę, o ne kokybę, tačiau kelis pastaruosius dešimtmečius, norint padidinti vyno eksportą, imta gaminti tauresnius ir subtilesnius gėrimus. 2010-aisiais vynas buvo paskelbtas oficialiu Argentinos alkoholiniu gėrimu.
Žymiausi Argentinos vyndarystės regionai: Mendosa (Malbec) San Chuanas (Syrah, Malbec) Salta (Torrontes, Malbec) Katamarka (Torrontes, Syrah, Malbec)
Čilė
Čilės, kaip ir Argentinos, vyndarystės tradicijas dar XVI a. pradėjo formuoti ispanai, tačiau didžiausią įtaką šios šalies vynams padarė prancūzų imigrantai, kurie įveisė klasikines, Prancūzijoje įprastas vynuogių veisles bei ėmė gaminti kokybišką, pasaulyje vis labiau populiarėjantį vyną. Šiandien Čilė laikoma vienu iš perspektyviausių ir greičiausiai besivystančių vyndarystės regionų.
Čilėje gaminami tiek lengvi, vaisiški vynai, tiek ir gerokai sodresni, subtilesnio skonio gėrimai.
Žymiausi Čilės vyndarystės regionai: Čoapos slėnis (Syrah, Cabernet Sauvignon) Limario slėnis (Chardonnay) Maipo slėnis (Cabernet Sauvignon, Syrah)
Australija
Australietiškų vynų istorija yra palyginti nesena, tetrunkanti tik kiek daugiau, nei 200 metų ir siejama su kapitonu Artūru Filipu. Jis keliavo į Australiją norėdamas įkurti kalinių koloniją, o kartu atplukdė ir pirmuosius vynmedžių sodinukus. Tiesa, jie menkai teprigijo, tačiau laikui bėgant vyndarystė tapo svarbiu Australijos verslu. Šiandien vynas gaminamas pietiniuose šalies regionuose, kadangi klimatas ten vėsesnis.
Australai gamina nemažai nebrangaus, tačiau pakankamai kokybiško, daugelio mėgstamo vyno.
Žymiausi Australijos vyndarystės regionai: Hanterio slėnis (Chardonnay, Semillon) Barosa slėnis (Shiraz) Edeno slėnis (Riesling)
Naujoji Zelandija
Vyndarystę į Naująją Zelandiją pirmieji atplukdė britų, prancūzų ir italų kilmės kolonizatoriai, kurių bandymai ne visuomet buvo sėkmingi. Prieš maždaug šimtą metų Naujosios Zelandijos valdžia ėmė kviestis vyndarystės specialistus ir agronomus, kurie padarė didelę įtaką šios šalies vynų kokybei. Šiandien Naujojoje Zelandijoje pagaminas baltasis Sauvingnon blanc yra puikiai vertinamas.
Žymiausi Naujosios Zelandijos vyndarystės regionai:
Marlboras (Sauvignon blanc) Martinboras (Pinot noir, Pinot gris, Riesling) Centrilis Otago regionas (Pinor noir)
Pietų Afrikos Respublika
Pirmieji bandymai gaminti kokybišką vyną buvo nesėkmingi, gėrimus net tekdavo išpilti, o dauguma vyndarių pereidavo prie pašarų stručiams auginimo (prekyba šių paukščių plunksnomis buvo pelningas verslas). Vėliau vyndarystę buvo bandoma atgaivinti, tačiau tikrasis jos renesansas prasidėjo tik apie 1990-uosius, oficialiai uždraudus apartheido politiką šalies viduje ir kitoms valstybės nutraukus Pietų Afrikos Respublikos produkcijos boikotą.
Pietų Afrikos respublikos vyndariai garsėja sausu, gaiviu baltuoju vynu bei pakankamai lengvu, vaisišku raudonuoju.
Žymiausi Pietų Afrikos Respublikos vyndarystės regionai: Konstancija (Sauvignon blanc) Parlas (Semillon, Chardonnay, Cabernet Sauvignon) Overbergas (Chardonnay, Pinot noir)
