Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, istorinėje LR Prezidentūroje, Vilniaus g. 33 gegužės 12 d., 13 val. įvyks iškilmingo renginio „Pasaulio skautijai 100-metų“ atidarymas.
Šventė prasidės Prezidentūros sodelyje iškilminga skautų organizacijų rikiuote bei Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus sveikinimo kalba.
Vėliau renginys perikels į Prezidentūros ekspozicijų salę, kur 14 val. įvyks parodos „Pasaulio skautijai – 100 metų“ atidarymas.
Parodoje pristatoma Lietuvos ir pasaulio skautų istorija, šios organizacijos įkūrėjo Anglijos lordo Roberto Baden Powellio 1907 m. įsteigusio pirmąsias skautų bendroves vaidmuo. Beje jis 1933m. lankėsi Lietuvoje, kur dalyvavo skautų sąskrydyje Palangoje.
Parodoje per fotografijas, dokumentinę medžiagą, organizacijų vėliavas, stovyklų gaireles, kaklaraiščius, skautų žymenis-ženkliukus bei apdovanojimus, stovyklų plakatus ir skautų darbelius pristatoma skautų veikla ir jų gyvenimo būdą.
Skautybė sudaro visas sąlygas asmenybei tobulėti, laisvai mąstyti, ugdo pareigingumą. Kadangi skautais gali būti įvairaus amžiaus žmonės, išnyksta arba tampa ne tokia aštri kartų problema. Išugdoma pagarba vyresniajam ir užuojauta silpnesniajam. Didelis dėmesys skiriamas labdarai. O svarbiausias skautų organizacijos tikslas – išugdyti jaunuolius, būsimus piliečius, dorus ir sąmoningus, tvirtus morališkai ir fiziškai, sutelkti visas jų jėgas, kad tarnautų Dievui, Tėvynei, Artimui.
Pirmąjį skautų vienetą Lietuvoje Vilniaus lietuvių gimnazijoje 1918 m. lapkričio mėnesį subūrė Petras Jurgėla –Jurgelevičius. 1919-ųjų pavasarį jau buvo 40 skaučių ir 80 skautų (12-20 metų). 1919 m. vasario pradžioje pirmą skautų skiltį Kaune įkūrė ir vadovavo Kostas Vaitkus. Pirmąjame suvažiavime Kaune 1922 m. buvo sudaryta Lietuvių skautų asociacija (LSA), kuri 1924 m. buvo pripažinta ir įregistruota tarptautiniame skautų biure Londone. Nuo 1925 m. ši organizacija vadinosi Lietuvos skautų brolija (LSB), o nuo 1930 m. tapo Lietuvos skautų sąjunga (LSS). Organizacijos šefu buvo pakviestas Prezidentas Aleksandras Stulginskis vėliau Prezidentas Antanas Smetona.
1940 metais sunaikinus Lietuvos valstybę, uždraudžiami ir skautai. Klestint totalitarizmui ir diktatūrai skautų organizacija tampa nepageidautina. Dalis organizacijos turto buvo patikėta saugoti dabartiniam Nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui.
Tačiau Lietuvoje skautavęs jaunimas nutarė savo organizaciją atkurti tremtyje – sąjungininkų okupuotoje Vokietijoje ir Austrijoje. 1945 metų vasarą Lietuvos Raudonojo kryžiaus vyriausioji valdyba Tiubingene, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto paskatinta, pradėjo rūpintis Lietuvos skautų sąjungos atkūrimu ir sukvietė komisiją, kurios tikslas buvo atgaivinti LSS veikimą bei organizacines formas.
Prasidėjus emigracijai lietuviškas skautavimas svetur nenutrūksta: lietuvių skautų ir skaučių vienetai kuriasi Anglijoje, JAV, Brazilijoje, Kanadoje ir kitur. Susikuria Pasaulio lietuvių skautų sąjunga. Jos tikslas – išsaugoti lietuvybę ir skautiškas tradicijas.
Skautų organizacijos atgimimas, be abejo, yra susijęs su lietuvių tautos atgimimu ir Sąjūdžiu. Ir štai ilgai lauktas atkuriamasis Lietuvos skautų suvažiavimas įvyko Vilniuje 1989 metų balandžio mėn. Išeivijos Lietuvių skautų patirtis ir pagalba atgimstančiai Lietuvos skautų sąjungai tapo tvirtu pagrindu.
Lietuva vėl yra pasaulinės skautų organizacijos nare, dalyvauja tarptautinėse stovyklose, renginiuose bei aktyviai prisideda prie tarptautinės skautų veiklos.
15 val. prasidės konferencija „Lietuvos skautai-pasaulio dalis“.
