Kaip pirmadienį (01.13) pareiškė Didžiosios Britanijos centrinio banko vadovas seras Edwardas George’as (Edvardas Džordžas), pasaulio šalių centriniai bankai turėtų atidžiai stebėti padėtį Irake ir būti pasirengę imtis veiksmų, užkirsiančių kelią galimam pasaulinio ekonomikos atsigavimo sulėtėjimui.
Pasibaigus jo vadovautam Bazelio tarptautinio atsiskaitymo banko (BIS), koordinuojančio centrinių bankų veiklą, posėdžiui E. George’as žurnalistams sakė, jog dauguma bankininkų tebemano pagrindine ekonominio atsigavimo varomąja jėga esant Jungtines Valstijas, kadangi Europos ir Japonijos ekonomikos auga lėčiau.
"Diskusijose lyg ir sutarta, jog šiemet pasaulio ekonomikos laukia gana lėtas, tačiau santykinai nuolatinis augimas, - sakė Didžiosios Britanijos centrinio banko vadovas. - Didžiausios viltys siejamos su tuo, jog per metus atsigavimas turėtų įsibėgėti". Pasak E. George’o, šie pastebėjimai "tinka Jungtinėms Valstijoms ir neabejotinai euro zonai, kuri laipsniškai įsibėgėja".
Didžiosios Britanijos vyriausiasis bankininkas taip pat minėjo, kad Japonijos ūkis 2003 metais augs "gana kukliai".
Tačiau aštrėjant krizei Artimuosiuose Rytuose ir augant JAV vadovaujamos karinės operacijos Irake tikimybei, pasaulio šalių centriniai bankai, E. George’o nuomone, turėtų išlikti budrūs ir neleisti sulėtėti ekonominei plėtrai.
"Manau, kad turime būti ypač budrūs ir pasiruošę veikti, jei nuogąstavimai pasitvirtintų", - teigė Didžiosios Britanijos centrinio banko vadovas.
Bazelyje bankininkai pernelyg išsamiai nediskutavo dėl plėtros tempų, tačiau patvirtino savo praėjusį rugsėjį išsakytą požiūrį, kad JAV ekonomika 2003-iaisiais turėtų plėstis beveik 3 procentais, o euro zonos prieaugis sudaryti maždaug 2 procentus.
E. George’o teigimu, Bazelyje susitikime, kuriame taip pat dalyvavo JAV federalinio iždo banko, Europos centrinio banko (ECB) bei Japonijos centrinio banko atstovai, išsamiai neaptarinėtos ir valiutų ar naftos rinkos.
Praėjusią savaitę ECB prezidentas Wimas Duisenbergas (Vimas Deisenbergas) minėjo per praėjusį mėnesį padidėjus verslo riziką, tokiu pareiškimu paskatindamas viltis, jog dabartinė 2,75 procento euro zonos pagrindinė palūkanų norma gali būti sumažinta dar labiau.
Tuo tarpu ECB viceprezidentas Lucas Papademos (Lukas Papademas) praėjusį savaitgalį vienam graikų laikraščiui sakė, kad bankas yra pasirengęs paskatinti euro zonos ekonominį augimą, jei atsigavimas užsitęstų, nepaisant gruodžio mėnesį puse procento sumažintų palūkanų normų.
Jungtinėse Valstijose, kuriose 1,25 proc. siekiančios pagrindinės palūkanų normos yra mažiausios per keturis dešimtmečius, šalies prezidentas George’as W. Bushas (Džordžas V. Bušas) praėjusią savaitę pristatė 670 milijardų JAV dolerių vertės mokesčių mažinimo programą, kuri per jos įgyvendinimo dešimtmetį turėtų padidinti verslo ir vartojimo bei investicijų apimtis.
Tačiau viltims, kad Jungtinės Valstijos vėl taps pasaulinės ekonominės plėtros garvežiu, stiprus smūgis suduotas praėjusį penktadienį paaiškėjus, kad vien gruodžio mėnesį darbo neteko 101 tūkst. amerikiečių.
Dėl šios žinios JAV dolerio kursas euro ir Šveicarijos franko atžvilgiais nusmuko iki žemiausio lygio atitinkamai per pastaruosius 3 ir 4 metus.
Susirūpinimą plėtros perspektyvomis bei infliacijos augimu skatino ir naftos kainos, kurios per paskutinius du mėnesius išaugo 25 procentais iki rekordinio lygio per dvejus metus. Naftos kainų augimą skatino nutrūkęs tiekimas iš streikų apimtos Venesuelos bei baimė, jog naftos tiekimą gali dar labiau sumažinti galimas karas Irake.
Naftos kainos šiek sumažėjo savaitgalį, kai Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) sutarė padidinti gavybą 1,5 milijono barelių per dieną. Tiesa, analitikai šį gavybos didinimą vadina per menku ir pavėluotu norint per trumpą laiką papildyti Jungtinių Valstijų kuro atsargas.
Analitikų manymu, užsitęsęs karas Irake pakenktų vartotojų ir verslo pasitikėjimui bei padidintų naftos kainas. Savo ruožtu šie veiksniai smarkiai sumažintų vartojimą bei neigiamai veiktų bendras ekonomikos tendencijas.
“Reuters”-ELTA
