Pranašautos pasaulio pabaigos laikas lyg tai praėjo, tačiau paskaičius kai kuriuos komentarus, atrodo, kad Lietuvoje jis dar artėja, nes artinasi momentas, kuomet teks mokėti darbo užmokestį su padidintu MMA. Va tada tai jau prasidės pabaiga – taip ir panašiai prognozuoja LLRI ir kitų verslą aptarnaujančių struktūrų pranašai. Beje, iš jų per daugelį metų dar nė karto neteko girdėti, kad darbo rinka kada nors būtų pasiruošusi pokyčiams, kurie naudingi dirbantiesiems.
Statistikos departamento duomenys, kiti rodikliai rodo, jog grynųjų pinigų apimtys verslo sąskaitose auga, įmonėse kaupiasi rekordinės pinigų sumos, tačiau verslas vengia investuoti ir samdyti naujų darbuotojų. Taigi, kalbos, kad darbo rinka nėra pasiruošusi minimalaus mėnesinio atlygio didinimui panašėja į atsikalbinėjimus. Taip kartu parodomas ir požiūris į žmogų. O koks jis, kuomet dirbantysis gaudamas MMA uždirba mažiau už oficialią skurdo rizikos ribą – komentarų, manau, nereikia. Kuo atlyginimas mokamas mažesnis, tuo daugiau pinigų iš biudžeto reikia skirti kompensacijoms, pašalpoms, išmokoms. Beje, pačios visuomenės sąskaita. Tikrai nesuprantu, kodėl būtiniausių visuomenės poreikių: sveikatos apsaugos, švietimo ir pan. sąskaita dalis verslo turi būti dotuojama iš biudžeto. Siūlymai, kad didinant MMA reikia didinti ir neapmokestinamą minimumą, reikštų tą patį – papildomą naštą biudžetui.
MMA pakėlimas iki 1000 Lt ekonominiams, finansiniams, socialiniams, o svarbiausia žmogiškajam faktoriui neigiamų pasekmių neturės. Priešingai, padidėjus minimaliai algai, didėtų pajamų mokesčio, „Sodros“ įplaukos, augtų vidaus vartojimas, legalizuotųsi dalis šešėlinių pajamų ir t. t.
Nesuprantu, kodėl Vyriausybė, nusprendusi nuo sausio mėnesio padidinti MMA, iškart paskelbė ir apie galimas išimtis. Išimčių ieškojimas dažniausiai reiškia sprendimo veiksmingumo pasmerkimą. Juk dalis smulkaus verslo dabar tikriausiai galvos ne tiek apie verslo tobulinimą, efektyvumo didinimą, kiek apie galimybę savo įmonės veiklos rodiklius pritempti prie galimų išimčių.
Gerai suprantu smulkaus verslo svarbą ir reikšmę valstybei. Suprantu, kad įsitvirtinęs skaidrus smulkus verslas, gausus vidurinysis visuomenės sluoksnis geriausiai amortizuoja visokias krizes, yra ekonominio, socialinio stabilumo garantas valstybėje. Todėl valdžia pirmiausia turi sudaryti galimybę įsitvirtinti smulkiajam verslui: demonopolizuoti rinkas, pažaboti stambiųjų savivalę, garantuoti mikrokreditų galimybes ir t. t. Valdžia juk savo rankose turi visus svertus tai padaryti.
O jautriau reaguojančius į visokias skelbiamas pabaigas galiu nuraminti: LLRI ir kitų verslą aptarnaujančių struktūrų pranašystės nesipildo. Prisiminkime neseną sprendimą uždrausti kavinėse, baruose rūkyti. Tuomet pranašai prognozavo ir šio verslo tragišką pabaigą.
Arvydas Akstinavičius, Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
