Garsių mokslininkų ir saugumo ekspertų sprendimu simbolinis laikas buvo paliktas toks pats, koks buvo prieš metus – artimiausias pasaulio pabaigą simbolizuojančiam vidurnakčiui per daugiau kaip 75 šio laikrodžio istorijos metus.
„Tendencijos ir toliau grėsmingai rodo į pasaulinę katastrofą, – sakė „Bulletin of the Atomic Scientists“ vadovė Rachel Bronson. – Karas Ukrainoje kelia nepaliaujamą branduolinės eskalacijos riziką, o spalio 7-osios ataka Izraelyje ir karas Gazos [Ruože] yra dar viena šiuolaikinio karo siaubo, net ir be branduolinės eskalacijos, iliustracija.“
Vietoje to, kad atsisakytų branduolinių ginklų, jų turinčios šalys modernizuoja savo arsenalus, o didžiuliai potvyniai, gaisrai ir kitos klimato katastrofos kėlė pavojų milijardams gyvybių ir pragyvenimo šaltinių praėjusiais metais, kai žmonijos nenoras atsisakyti iškastinio kuro lėmė rekordines temperatūras.
„Biologiniai tyrimai siekiant užkirsti kelią būsimoms pandemijoms pasirodė esantys naudingi, bet taip pat kelia pandemijos sukėlimo riziką“, – sakė R. Bronson.
Be to, pasak jos, dirbtinio intelekto (DI) pastarojo meto pažanga kelia klausimų, kaip kontroliuoti technologiją, galinčią „nesuskaičiuojama daugybe būdų pagerinti civilizaciją arba jai grasinti“.
Karas Ukrainoje
Jau beveik dvejus metus trunkanti Rusijos invazija į Ukrainą buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios Pasaulio pabaigos laikrodis pernai buvo nustatytas rodyti 90 sekundžių iki vidurnakčio, o šiemet šis karas ir toliau smarkiai temdo padėtį.
Prie rizikos padidėjimo prisidėjo menkai užmaskuoti Maskvos grasinimai panaudoti branduolinį ginklą, jos atakos prieš branduolinius objektus ir tarptautinių elgesio normų atsisakymas, nurodo „Bulletin of the Atomic Scientists“. Organizacija taip pat atkreipia dėmesį, kad Izraelio karas Gazos Ruože gali virsti platesniu regioniniu konfliktu dalyvaujant branduolinėms valstybėms.
Tuo metu tradicinė branduolinių ginklų kontrolė bent kuriam laikui baigėsi, sakė Prinstono universiteto mechaninės ir aerokosminės inžinerijos profesorius Alexas Glaseris
Dėkojame! Medžiaga sėkmingai išsiųsta redaktoriui.
Peržiūrėjus, ji bus patalpinta į straipsnį.
Rusija pasitraukė iš Naujosios START sutarties, kurią 2010 metais pasirašė tuometiniai JAV ir Rusijos prezidentai Barackas Obama ir Dmitrijus Medvedevas, ir iš Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (CTBT), kurios JAV nė nebuvo ratifikavusios.
Kinija didina savo arsenalą, kurį dabar sudaro 500 branduolinių ginklų, o Vašingtone „pirmą kartą, bent jau per mano, kaip suaugusio žmogaus, gyvenimą, kalbama, jog JAV branduolinis arsenalas taip pat turės didėti, kad atitiktų [...] Rusijos ir Kinijos [arsenalus] bendrai sudėjus“, sakė A. Glaseris.
Kalbėdamas apie klimatą Indijos technikos instituto Delyje profesorius Ambujas Sagaras (Ambudžas Sagaras) sakė, kad ši istorija nėra vienareikšmiška. Jis gyrė 1,7 trln. dolerių (1,6 trln. eurų) investicijas į „švarią“ energiją, sutartas per Jungtinių Tautų klimato konferenciją COP28 Dubajuje – kaip ženklą, kad judama teisinga kryptimi, nors ir „ne taip greitai ar nuodugniai“, kaip yra reikalinga.
„Bulletin of the Atomic Scientists“ 1947-aisiais ėmė naudoti laikrodį kaip simbolį, rodantį žmonių potencialą ir galimybę ką nors padaryti, kad žmonijos egzistavimas būtų nutrauktas.
Iš pradžių,1947-aisiais, laikrodžio rodyklės buvo nustatytos rodyti septynias minutes iki vidurnakčio.
1991-aisiais, pasibaigus Šaltajam karui, iki vidurnakčio buvo likę daugiausiai laiko – 17 minučių.
„Bulletin of the Atomic Scientists“ 1945 metais įsteigė Albertas Einsteinas (Albertas Einšteinas) ir buvę Manhatano projekto – pirmųjų branduolinių ginklų – mokslininkai, tarp jų J. Robertas Oppenheimeris (Dž. Robertas Openheimeris).
