634 m. prieš mūsų erą. Romėnai buvo įsitikinę, kad jų pasaulis bus sugriautas sukakus 120 metų nuo Romos įkūrimo. Tuo metu visi tikėjo mitu, kad Romului, vienam iš amžinojo miesto įkūrėjų, 12 erelių atskleidė Romos gyvavimo trukmę. Kiekvienas erelis atsinešė po 10 metų.
Romos išminčiai pasaulio pabaigas mėgo pranašauti „jubiliejiniais“ metais – 400, 500, 800, 1000-aisiais. Dauguma jų spėjo, kad tokia neeiline proga grįš Jėzus Kristus.
1033 m. Visiems krikščionims žinoma, kad Jėzus Kristus mirė būdamas 33-ejų, tad šie metai buvo tūkstantosios jo mirties metinės.
1186 m. buvo pranašauta pasaulio pabaiga dėl daugumos Saulės sistemos planetų išsidėstymo viena linija. Ši priežastis yra įvardijama ir šiemet.
1284 m. popiežius Inocetas III (mirė 1216 m.) pranašavo pasaulio pabaigą po 666 metų nuo islamo religijos atsiradimo. Su velniškuoju skaičiumi yra siejama ir daug kitų pasaulio pabaigos datų.
1346–1351 m. Europoje siautė siaubingas maras, kuris pražudė apie 30–60 proc. žemyno populiacijos. Buvo tikima, kad maras yra ateinančios pasaulio pabaigos ženklas.
1524 m. vasario 1 d. Astrologai numatė didžiulį potvynį, kuris turėjo prasidėti ties Londonu ir užtvindyti visą žemyną.
1533 m. Anabaptistas Melchioras Hofmanas (Melchior Hoffman) pranašavo antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą, kuris turėtų įvykti Strasbūre. Dvasininkas taip pat teigė, kad 144 tūkst. žmonių bus išgelbėti, o likęs pasaulis dings liepsnose.
1600 m. Kunigas, teologas Martinas Liuteris (Martin Luther) teigė, kad pasaulio pabaiga įvyks ne vėliau nei tais metais.
1624 m. vasario 1 d. Iš karto po nesėkmingos Londono potvynio pranašystės tie patys astrologai „perkėlė“ pasaulio pabaigą šimtu metų vėliau.
1658 m. Kristupas Kolumbas teigė, kad mūsų pasaulis buvo sukurtas 5343 prieš mūsų erą ir jam buvo skirta 7000 metų, todėl, neskaitant nulinių metų, pasaulio pabaiga, anot keliautojo, turėjo ateiti būtent šiais metais.
1666 m. Ši data dėl skaičiaus 666 buvo baisi daugumai krikščionių.
1806 m. Anglijos kaime višta pradėjo dėti kiaušinius, ant kurių buvo parašyta „Kristus ateina“. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo apgaulė – apgavikas užrašydavo frazę ant kiaušinio koroziniais dažais ir po to vėl įkišdavo į vištą.
1910 m. prancūzų astronomas Kamilas Flamarionas (Nicolas Camile Flammarion), pastebėjęs besiartinančią Halio kometą, teigė, kad jos uodega, susidedanti iš įvairių dujų, gali liesti žemę ir ją impregnuoti, o gal ir užgesinti visą gyvybę Žemėje.
Po šių metų pasaulio pabaigos imtos pranašauti kone kas penkerius metus.
Pasaulinės Dievo Bažnyčios įkūrėjas Herbertas Armstrongas (Herbert W. Armstrong) pasaulio pabaigą pranašavo net keturis kartus. Visų pirma 1936 m. jis teigė, kad tais metais tik jo organizacijai priklausantys tikintieji bus išgelbėti. Vėliau „lemtingaisiais“ metais turėjo tapti 1943-ieji, 1972-ieji ir galiausiai 1975-ieji.
1982 m. kovo 10 d. Astrofizikas Džonas Gribinas (John R. Gribbin) savo knygoje „Jupiterio efektas“ išdėstė, kad tą dieną ateis pasaulio pabaiga, kurią nulems stiprios gravitacijos jėgos, sukeltos tam tikro planetų išsidėstymo.
1992 m. spalio 28 d. Dvasinis lyderis Lee Jang Rim Seule (Pietų Korėja) išpranašavo šią dieną kaip Dangun ėmimo dieną. Miesto valdžia ėmėsi veiksmų, kad užkirstų kelią masinei savižudybei. Į „lemtingą“ vietą buvo susirinkę apie pusantro tūkstančio žmonių laukti išpranašauto įvykio. Trys žmonės vis dėlto nusižudė.
1999 m. liepa. Garsusis aiškiaregys ir pranašas Nostradamas (Michel de Nostredame) teigė, kad „po 1999 metų ir septynių mėnesių“ Blogio Karalius nusileis iš dangaus ir atneš pasauliui pabaigą. Šie metai kartu su „prieš 2000-uosius“ turi daugiausia pasaulio pabaigų pranašysčių. Vieni teigė, kad tuo metu prasidės nauja era, kiti – kad gims Antikristas, dar kiti – kad Žemėje pasirodys Kristus. Taip pat buvo teigiama, kad atėjus 2000-iesiems suges visi kompiuteriai. Tiesa, tokių atvejų pasitaikė, tačiau viskas buvo sutvarkyta labai greitai.
2003 m. kovas. Buvo paskleisti gandai, kad šį mėnesį Žemė susidurs su vadinama Nibiru planeta, kuri sukels mūsų planetos magnetinių polių susikeitimą ir išnaikins didžiąją dalį žmonijos.
2008 m. rugsėjo 10 d. Kelios fizikų grupės teigė, kad JAV statomas atomų greitintuvo eksperimentas atvers Žemėje juodąsias skyles, kurios įsiurbs pasaulį. Panašūs spėjimai buvo girdimi ir 2010 m. kovo 30-ąją, kai eksperimentinis įrenginys veikė maksimalią galia.
2012 m. birželio 30 d. Puertorikietis Chosė Miranda (Jose Luis de Jesus Miranda) teigė, kad tą dieną sugrius viso pasaulio ekonomika ir valdžia, o jo paties pasekėjai galės skraidyti ir vaikščioti kiaurai sienas.
2012 m. gruodžio 21 d. Kuo ši data skiriasi nuo minėtųjų?
Ko dar laukti?
2018–2028 m. Evangelikas rašytojas Halas Lindsėjus (Hal Lindsey) prognozavo, kad pasaulio pabaiga bus praėjus vienai biblinei kartai nuo Izraelio miesto įkūrimo 1948 m. Tad pabaiga mus turėjo ištikti 1988 m. Tačiau kitas pranašas teigė, kad H. Lindsėjus netinkamai interpretavo „biblinę kartą“, kurį, anot naujojo pranašo, yra lygi 70-80 m. Artimiausia pasaulio pabaiga numatoma 2018-2028 metais.
2033 m. Pagal aukščiau išdėstytą logiką, šie metai - vėl jubiliejiniai Jėzaus Kristaus mirties metai, tad galbūt šį kartą Išganytojas pasirodys žmonėms Žemėje.
2240 m. Nė vienas mūsų, greičiausiai, šių metų jau nebesulauks, tačiau Talmude, šventajame judaizmo tekste, yra rašoma, kad pasaulis savo Sutvėrėją išvys praėjus 6000 metų po Adomo, pirmojo žmogaus, sutvėrimo, o pasaulio pabaiga įvyks dar po 1000 metų. Taip pat toje pačioje knygoje rašoma, kad tai nebūtinai gali būti pasaulio pabaiga, 2240-aisiais gali tiesiog prasidėti naujas gamtos ciklas.
Parengė Benas JANKAUSKAS
