Pasak jų, ne kartą laukiant eilėse teko girdėti kalbant, kad žmonės atėjo iš banko atsiimti savo santaupų. Žmonės, ypatingai vyresnio amžiaus, tai sieja su pranašaujama pasaulio pabaiga. Žiniasklaidoje vaizdingai piešiamų pasaulio pabaigos scenarijų įbauginti žmonės baiminasi, kad apokalipsės akivaizdoje gali dingti elektra bei kitos komunikacijos ir tokiu atveju jie negalės iš bankomato arba banko skyriaus išsiimti pinigų.
„Panikos ar sujudimo dėl kažkokių išorinių priežasčių mūsų duomenimis nėra“, - sakė „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius. Jo teigimu apskritai yra beveik neįmanoma pastebėti tokių tendencijų nesant masiniams pinigų išėmimams. „Turėtų kilti masinė psichozė, kad tai pasimatytų realiuose skaičiuose. Indėlių apimtys yra labai didelės ir tam, kad jos sumažėtų, labai didelis skaičius žmonių turėtų nutraukti terminuotų indėlių sutartis arba išsimti pinigus iš einamųjų sąskaitų“, - sakė jis.
Santaupų iš banko sąskaitos tuštinimo tendencijas apčiuopti trukdo ir šventinis laikotarpis, kai kasmet pinigų judėjimas gerokai suaktyvėja. Dovanas ir vaišes žmonės labiau linkę pirkti atsiskaitydami kortele, o grynuosius pinigus naudoja didesniems pirkiniams arba dovanoms „vokelyje“.
„Gal vienas kitas žmogus kažką ir daro, bet vienas kitas klientas tą patį daro kiekvieną dieną – atsiranda vartotojiškų poreikių, žmonės tuokiasi, keliauja“, - sakė „Swedbank“ atstovas.
Jam antrina ir „Danske Bank“ Produktų ir kanalų plėtros skyriaus vadovas Mindaugas Dambrauskas. „Gruodžio mėnuo paprastai yra tas mėnuo, kuomet žmonių santaupos ne mažėja, o atvirkščiai, didėja. Tikėtina, jog šiam reiškiniui įtakos gali turėti gaunamos žmonių piniginės premijos. Taigi paprastai metų pabaigoje santaupų sumos ne mažėja, o tam tikromis savaitėmis net ir ūgteli“.
