Jeigu tamsta dabar skaitote šį skaitalą, tai arba esate blaivaus proto kaip ne kai kurie pasaulio gyventojai ir tikite lemtimi, arba jūs iš tų (ne)laimingųjų, kurių net pabaisa – pasaulio pabaiga – draugėn nepaėmė. Apie tai, kad gyvenimas – tai lenktynės, kuriose kiekvienas siekia pirmauti tam, kad finišuotų paskutinis, skaitykite „Alytaus naujienose“.
Vietoj minčių prisiminkim...
Šių eilučių autorė anaiptol ne iš tų, kurie tikėjosi, kad šiandien, 2012-ųjų gruodžio 21 dieną, įvyks pasaulio pabaiga. Jeigu būtų tikėjusi, tūnotų tamsiame bunkeryje, pilname atsargų, o ne dėstytų šias fantasmagorijas. Todėl jokio objektyvumo šiame skaitale nesitikėkite, tiesiog pabandysiu apžvelgti tai, kuo tikėjo tikintys ir kokia šios pranašystės nauda, o galbūt žala žmonijai.
Majanizmas, baktuno majai, hopiai, precesija, apokalipsė – su kuo jums asocijuojasi šie žodžiai? Greičiausiai atsakysite: su pasaulio pabaiga. Tie, kurie niekada netikėjo jokiomis pasaulio pabaigomis, greičiausiai sakys, kad žiniasklaida ir vėl išpūtė burbulą.
Rinkdama medžiagą šiam skaitalui buvau tvirtai pasiryžusi jums pateikti alytiškių mintis, nuogąstavimus, o galbūt pašaipius juokus apie pasaulio pabaigą. Tačiau veik visi sutikti nepažįstami žmonės, užuot stabtelėję pasidalyti mintimis, mane palaikė sektante ir pavėjui pasukiodavo pirštą prie smilkinio. Vienintelis pusamžis vyriškis pasisakė tikintis, jog laukia pabaiga, o paklaustas, kodėl taip mano, atsakė: „Prieš pabaigą kraujo spaudimas labai smarkiai sukilo.“ Kadangi nusivyliau alytiškių bendravimo ypatumais, bet pasidžiaugiau racionalumu, kviečiu prisiminti, kokias pasaulio pabaigas žmonija jau išgyveno, – o jų išties gausu.
634 metai prieš mūsų erą. Dar prieš mūsų erą buvo tikima, kad pasaulis bus sugriautas, – romėnai manė, jog jų pasaulio pabaiga bus sukakus 120 metų nuo Romos įkūrimo. Paskleistas mitas, esą Romului – miesto įkūrėjui – 12 erelių atnešė po 10 metų, todėl po 120 metų Roma pasmerkta išnykti. Vėliau Romos išminčiai pranašavo ne vieną pasaulio pabaigą.
1000 ir 1033 metai po Kristaus gimimo. Krikščionys tikėjo, kad naujame tūkstantmetyje Kristus prisikels. Laukdami antrojo karto žmonės kardinaliai pakeitė savo gyvenimą – paliko namus, sunaikino daiktus. Nesulaukę tikėtosios pabaigos, šią datą patikslino. Kadangi visiems krikščionims buvo žinoma, kad Jėzus Kristus mirė būdamas 33-ejų, būtent 1033-ieji – tūkstantosios jo mirties metinės, turėjo būti paskutiniai.
1037 metai. Šie metai taip pat minimi neįvykusių pasaulio pabaigų sąraše. Tais metais pastatyta ne viena krikščionių šventovė – taip bandyta išpirkti žmonijos nuodėmes. Populiarioje to meto knygoje aiškinta, kad prisikėlęs Jėzus nugalėjo šėtoną – jį surišo tūkstančiui metų, po to pragaro nusidėjėlis bus išlaisvintas. Manyta, kad šėtonas valdys žemę trejus su puse metų, o tada 1037-aisiais buvo laukiama antrojo mesijo atėjimo.
1186 metais pranašauta pasaulio pabaiga dėl daugumos Saulės sistemos planetų išsidėstymo viena linija. Ši priežastis įvardijama ir šiemet.
1284 metai – 666 metai nuo islamo religijos atsiradimo. Su velniškuoju Žvėries skaičiumi siejama ir daug kitų pasaulio pabaigos datų. Šis skaičius krikščionims kėlė siaubą, manyta šią datą esant lemtingą.
Maras, badas, potvyniai – buvo manoma, kad tai ateinančios pasaulio pabaigos ženklai. 1346–1351 metais Europoje siautė siaubingas maras ir pražudė apie 30–60 proc. žemyno populiacijos, tačiau ir tai nebuvo pasaulio pabaiga.
1524 metų vasario 1 dieną astrologai numatė didelį potvynį – jie klaidingai interpretavo planetų išsidėstymą Žuvų ženkle ir paskelbė žinią, neva Londone prasidėsiantys potvyniai užtvindys visą žemyną. Potvynio nebuvo.
Vėliau pranašauta, kad pasaulis degs liepsnose, išsigelbės tik maža dalis žmonijos. Po nesėkmingos potvynio pranašystės dar bent keletą kartų pranašauta panaši pasaulio pabaiga. Apie pasaulio pabaigą svarstė ir Martinas Lutheris Kingas, ir Kristupas Kolumbas. Istorinių šaltinių duomenimis, pastarasis 1658 metais teigė, kad mūsų pasaulis buvo sukurtas 5343 metais prieš mūsų erą ir jam skirta 7000 metų, todėl, neskaitant nulinių metų, pasaulio pabaiga, pasak keliautojo, turėjo būti šiais 2012 metais.
Smarkiai aptemusi diena, pajuodęs dangus buvo priežastis ir vėliau skelbti didžiąsias atpirkimo dienas – pasaulio pabaigas.
20 amžiaus pradžioje astronomai žmones išgąsdino pranešdami, kad pro Žemę praskries ilga kometos uodega, sudaryta iš pavojingų ciano dujų. Pavojaus tąsyk irgi nebuvo.
Neišsipildžiusių pranašysčių buvo gausu iki pat 2000-ųjų. Apsišaukėlių pranašautojų nestigo – išleista knygų šia pikantiška tema, žmonės raginti ruoštis. Neišsipildžius pranašystėms, keistos vis naujos ir naujos datos.
2000-ieji, kaip ir 2011-ieji, taip pat neatnešė žadėtos pasaulio pabaigos. Ši 2012 metų pasaulio pabaigos pranašystė buvo grindžiama Mezoamerikos ilgojo skaičiavimo kalendoriaus pabaiga: 5125 metų periodo pabaiga turėjo įvykti šiandien. Rašoma, kad pasaulio pabaigos skelbėjai teigia, esą senovės majų astronomai žinojo apie būsimą retą Žemės, Saulės ir Paukščių Tako centro išsirikiavimą į vieną liniją 2012 metų žiemos saulėgrįžos metu. Šis išsilygiavimas siejamas su lygiadienių precesija1 ir persikėlimu iš vieno pasaulio į kitą.
Ši data majanizme svarbi dėl to, kad tai dabartinio baktuno majų kalendoriaus pabaiga. Yra daug tikinčiųjų, turbūt jau derėtų sakyti, kad buvo, jog šios eros pabaiga pažymėta globaliu sąmonės sukrėtimu ir naujos eros pradžia.
Dėmesys pabaigai
Prisiminus tik dešimtadalį, o galbūt net ir mažiau aprašytų pasaulio pabaigos pranašysčių būtina pažymėti, kad visais laikais jos buvo ne tik priemonė sutrikdyti įprastą žmonių gyvenimą, bet ir pasipinigauti.
Pasaulio pabaigos slėptuvė – bunkeris, nemokama nakvynė „paskutinė naktis“ prabangiame viešbutyje su sąlyga, kad pasaulio pabaiga bus, kelionės į tariamai mistines vietas – tokiais ir kitais triukais viliojami smalsūs, o galbūt lengvatikiai klientai. Rinkodaros specialistai visame pasaulyje nėrėsi iš kailio, kad dar labiau pagyvintų prekių ir paslaugų pardavimą, pasitelkdami pranašystę, esą šiandien baigsis 5 tūkstančius metų trukusi epocha.
Apokalipsės pranašystės ypatingo dėmesio sulaukė Kinijoje. Pareigūnai penkiose skirtingose teritorijose suėmė 52 žmones, kurie platino gandus, neva senovės majų kalendorius pranašauja pasaulio pabaigą gruodžio 21 dieną, nurodė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.
Teigiama, kad šiandienos pranašystė didelio dėmesio sulaukė ir dėl populiaraus Holivudo katastrofų filmo „2012“ pasirodymo. Dar 2009 metais sukurtas, jis tituluojamas filmu katastrofa apie tai, kaip 2012 metais bus pasaulio pabaiga ir kaip žmonės iš paskutinių jėgų bandys išgyventi ir priešintis gamtos stichijoms. Filmas uždirbo beveik 800 mln. JAV dolerių. Jam pasirodžius pasaulio pabaigos karštinė įgavo pagreitį, akivaizdu, jog vieniems šiųmetė pasaulio pabaigos pranašystė pridarė žalos, o kitiems – naudos.
Vietoj pabaigos – dar viena saulėgrįža
Kadangi šiandien pasaulio pabaigos sulaukė tik tie, kuriems ji buvo skirta, likusieji gali paminėti elnio devyniaragio šventę, kitaip vadinamą žiemos saulėgrįžą.
„Oi atabėga bistrus alnelis Lėliu Kalėda, Kalėda. Bistrus alnelis devyniaragis Lėliu Kalėda, Kalėda...“ Gruodžio 21–24 dienomis būna trumpiausia žiemos diena ir ilgiausia naktis. Nuo šios akimirkos dienos pradeda ilgėti, todėl sakoma, kad saulė sugrįžta. Rytdiena – gruodžio 22-oji laikoma astronominės žiemos pradžia.
Elnias devyniaragis lietuvių pagonių tikėjime – mėnulio simbolis. Nuo priešpilnio iki pilnaties – 9 paros, todėl jis vadinamas devyniaragiu. Sakoma, kad baltas elnias išbėga per saulėgrįžą, o atbėga per Kalėdas. Taigi žiemos saulėgrįža iš tiesų buvo švenčiama iki Kalėdų.
Sakoma, kad kiekvienas esame savo laimės kalvis ir kiekvienam sava pabaiga tikrai ateis. Lemtingas klausimas kada? Vieniems gyvenimas ne visada baigiasi mirtimi, kartais juokaujama, jis pasibaigia sulig sužadėtuvėmis ar vestuvėmis. Kitiems atveria duris į kitą pasaulį, tačiau tol, kol esame čia, stenkimės kurti geresnį pasaulį. Jeigu nori, bet negali, – vadinasi, nepakankamai nori!
1 Precesija yra lėtas ir periodiškas Žemės ir dangaus ašies slinkimas kūgio paviršiumi aplink įsivaizduojamą ašį, statmeną ekliptikos plokštumai. Šį procesą sukelia Saulės ir Mėnulio traukos poveikis Žemei.
Indrė MIKELIONYTĖ
