Raginimas nuskambėjo Rusijai nuolat skelbiant menkai užmaskuotus įspėjimus, kad ji galėtų panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje, Šiaurės Korėjai vykdant nuolatinius raketų bandymus ir stringant pastangoms siekti branduolinio ginklo neplatinimo.
Daugybėje medicinos žurnalų paskelbtame redakciniame straipsnyje sveikatos specialistai visame pasaulyje raginami įspėti piliečius ir vadovus apie branduolinių ginklų keliamą didelį pavojų visuomenės sveikatai.
„Pavojus yra didelis ir vis didėja“, – sakoma tekste, kurio bendraautoriai yra 11 pirmaujančių medicinos žurnalų, įskaitant „BMJ“, „Lancet“, „JAMA“ ir „New England Journal of Medicine“, redaktoriai.
„Branduolinės valstybės privalo eliminuoti savo branduolinius arsenalus, kol jie neeliminavo mus“, – priduriama jame.
Pasaulinės medicinos žurnalų leidėjų asociacijos atstovas Chrisas Zielinski (Krisas Zilinskis) teigė, kad tai, jog konkuruojantys žurnalai, kurie paprastai kovoja dėl išskirtinio turinio, suvienijo jėgas, yra nepaprastas įvykis.
„Tai, kad visi šie pagrindiniai žurnalai sutiko paskelbti tą patį straipsnį, rodo, kad dabartinę branduolinę krizę reikia labai skubiai spręsti“, – sakė jis savo pareiškime.
Straipsnyje įspėjama, kad bet koks branduolinių ginklų panaudojimas būtų katastrofiškas žmonijai.
„Net ir „ribotas“ branduolinis karas, kuriame būtų panaudota tik 250 iš 13 000 pasaulyje esančių branduolinių ginklų, galėtų iškart nužudyti 120 mln. žmonių ir sukelti pasaulinį klimato sutrikimą bei branduolinį badą, dėl kurio pavojus kiltų dviem milijardams žmonių“, – perspėjama remiantis ankstesniais tyrimais.
Pavojingas momentas
Ira Helfandas (Aira Helfandas), buvęs federacijos „Tarptautiniai gydytojai už atominio karo prevenciją“ (International Physicians for the Prevention of Nuclear War, IPPNW) prezidentas ir straipsnio bendraautorius, naujienų agentūrai AFP sakė, kad „šiuo metu susiduriame su nepaprastai pavojingu momentu, kai branduolinio karo galimybė yra reali“.
Jis atkreipė dėmesį į buvusio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo šią savaitę paviešintą komentarą, kuriame grasinama panaudoti branduolinius ginklus, jei ukrainiečiai, vykdydami kontrpuolimą prieš okupacines rusų pajėgas, įsiverš į Rusijos teritoriją.
„Nežinome, ar šie grasinimai yra tikri, ar jie išsakomi tik siekiant išgąsdinti žmones, tačiau manau, kad į juos turime žiūrėti labai rimtai“, – sakė I. Helfandas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į Šiaurės Korėją, kuri, Japonijos teigimu, praėjusią savaitę kėlė rimtesnę nei bet kada anksčiau grėsmę nacionaliniam saugumui.
Straipsnis buvo paskelbtas tą pačią savaitę, kai Vienoje vyksta parengiamasis komiteto posėdis, skirtas 1970 metais įsigaliojusiai Jungtinių Tautų Branduolinio ginklo neplatinimo sutarčiai (NPT) peržiūrėti.
Praėjusiais metais peržiūrint šią kertinę sutartį nepavyko priimti bendros deklaracijos, o Jungtinės Valstijos pasmerkė, jų teigimu, cinišką Rusijos trukdymą.
Straipsnyje apgailestaujama, kad pažanga yra nuviliančiai lėta.
Sekmadienį taip pat minimos 68-osios pirmojo branduolinio ginklo panaudojimo prieš civilius gyventojus metinės. 1945-ųjų rugpjūčio 6-ąją JAV susprogdino atominę bombą virš Japonijos Hirošimos miesto.
