Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkės Danguolės Navickienės susitikime daugiausia buvo kalbama apie gerą valią. Taip ketvirtadienį prezidentūroje vykusį susitikimą su šalies vadove jam pasibaigus žurnalistams apibūdino pati D. Navickienė.
„Mes norėjome susipažinti. Perduoti mūsų ilgalaikį įsipareigojimą dirbti su Lietuvos lietuviais, būti dalis tautos. Mūsų tikslas – išlaikyti lietuvybę, ryšius su Lietuva ir jaustis tautos dalimi“, – sakė D. Navickienė. PLB pirmininkė žurnalistams atskleidė, kad susitikime buvo kalbama ir apie dvigubos pilietybės suteikimo užsienio lietuviams galimybę.
„Nutarėme palaukti, kol Konstitucinis Teismas (KT) pasisakys“, – sakė D. Navickienė.
Paklausta, ar verta dėl dvigubos pilietybės rengti regerendumą, ji sakė: „Prieš kelis metus būtume sakę, kad jokiu būdu. Dabar jau tiek daug yra išvykusių, kiekviena šeima, kiekvienas kaimas turbūt jau yra paveiktas šiek tiek, kad dabar jau yra kitos nuotaikos. Bet reikia palaukti. Pažiūrėsime, ką pasakys KT, ir paskui pagalvosime, kokia yra naudingiausia, geriausia strategija“. D.Navickienė nekomentavo, kokia galėtų būti dvigubos pilietybės suteikimo tvarka, tačiau neatmetė, kad galima būti keisti ir Konstituciją.
„Galima ir pakeisti Konstituciją. Yra įvairių būdų, Geriausia būtų referendumas, bet turime palaukti“, – sakė D. Navickienė.
Jos teigimu, lengvai Lietuvos pilietybę atgavo tie, kurie iš Lietuvos pasitraukė po Antrojo pasaulinio karo, o daugiausiai sunkumų kyla tiems, kurie išvyko Lietuvai jau atkūrus nepriklausomybę.
„Sunkiausias klausimas yra tiems „trečiabangiams“, kadangi jie yra priėmė Amerikos pilietybę. Kai mes išvažiavome, nebuvo ko atsižadėti, buvome benamiai, kai atsižadėjo tie, kurie atvyko prieš 1990-uosius metus, jie atsižadėjo tarybų Sąjungos. O tie, kurie dabar atvažiuoja, jie atsižada Lietuvos. Jų yra sunkiausias kelias. Jeigu jie nori pilietybės – čia sunkus klausimas. Sunku net už juos kalbėti“, – savo požiūrį dėsto D. Navickienė. Pabrėžusi, kad išeiviai ir šiandien savo vaikams skiepija lietuvybę, ji sakė, kad labiausiai norinti, jog visuomet svarbiausia būtų gera valia.
„Mes su Prezidente daugiausia kalbėjome apie gerą valią – kad mes jaustumėmės Lietuvoje kaip namuose, būtume naudingi lietuvai ir kad Lietuva į mus žiūrėtų kaip į draugus, tautiečius ir mus išnaudotų reikalui esant“, – pabrėžė D. Navickienė.
Į klausimą, ar Deivido Stagniūno partnerei amerikietei ledo čiuožėjai Isabellai Tobias reikėtų suteikti Lietuvos pilietybę, D. Navickienė sakė: „Pagal šių dienš įstatymus ne. Aš esu didelė sporto sirgalė, ir verkiu džiaugsmo ašaromis kiekvieną kartą, kai matau Lietuvos vėliavą, girdžiu Lietuvos himną per olimpiadą ar kokias kitas varžybas. bet nesvarbu, kokios saldžios tos ašaros, Prezidentė saugo Lietuvos įstatymus“. Pirmajame prezidentės D. Grybauskaitės ir PLB pirmininkės D. Navickienės susitikime taip pat buvo aptartas pasaulio lietuvių organizacijų vaidmuo išsaugant Lietuvos tapatybę, priemonės stiprinti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių bendradarbiavimą.
Dviguba pilietybė – išimtis
Dvigubos pilietyvės įteisinimo klausimas, kurį nuolat kelia užsienio lietuviai, stringa dėl prieštaravimų Konstitucijai. Dar 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, jog pagal Konstituciją, dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis,. Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tik tiems asmenims, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais, bei tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai – gimdami arba susituokdami. Tačiau nuo gimimo turintys dvigubą pilietybę asmenys, sulaukę pilnametystės per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.
Prezidentė D. Grybauskaitė praėjusią savaitę KT paprašė išaiškinti, ar galima nekeičiant Konstitucijos nustatyti, kad po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną išvykę iš Lietuvos ir kitos šalies pilietybę turintys asmenys išsaugotų ir Lietuvos pilietybę.
Mūsų šalies Konstitucijoje numatyta, kad išskyrus įstatymo numatytus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Tokia nuostata įrašyta Konstitucijoje ir gali būti keičiamas tik referendumu.
