Remdamasis naujienų pranešimais, superkompiuteris galėtų nuspėti svarbiausius pasaulio įvykius, teigiama JAV tyrime.
Milijonais naujienų pranešimų grįstas tyrimas diagramoje pavaizdavo blogėjančią viešąją nuomonę dar prieš neseniai kilusias revoliucijas Libijoje ir Egipte, praneša BBC.
Nors naujoji analizė atlikta retrospektyviai, mokslininkai teigia, kad tokį patį procesą galima būtų naudoti gresiantiems konfliktams nuspėti.
Sistema taip pat užfiksavo ankstyvų užuominų apie Osamos bin Ladeno buvimo vietą.
Informacija tyrimui surinkta iš įvairių šaltinių, tarp kurių – JAV valstybinis Atvirų šaltinių centras bei „BBC Monitoring“. Abi šios institucijos stebi viso pasaulio vietos žiniasklaidos pateikiamą informaciją. Analizuoti ir nauji internete prieinami šaltiniai, pavyzdžiui, 1945 metus siekiantis „New York Times“ archyvas.
Iš viso tyrimo autorius Kalevas Leetaru iš Ilinojaus kompiuterijos instituto surinko daugiau kaip 100 mln. straipsnių.
Jie tirti pagal dvejopą informacijos pobūdį: nuotaiką – ar straipsnyje pateikiamos geros žinios, ar blogos ir vietą – kur įvykiai vyksta ir kur yra kiti istorijos dalyviai.
Nuotaika fiksuota ieškant tokių žodžių kaip „baisus“, „šiurpus“ ar „gražus“. Vieta fiksuota pagal minimas konkrečias vietas, pavyzdžiui, Kairą, paverčiant tai koordinatėmis, kurios pažymėtos žemėlapyje.
Naudojant straipsnių elementų analizę, sukurtas 100 trilijonų tarpusavyje susijusių ryšių tinklas.
Šie duomenys pateikti „SGI Altix“ superkompiuteriui, vadinamam „Nautilus“, kuris yra Tenesio universitete. Jo 1024 „Intel Nehalem“ branduolių procesorių galia – 8,2 trilijonų slankaus kablelio operacijų per sekundę (angl. floating point operations per second – FLOPS).
Pagal tam tikras užklausas, „Nautilus“ sukūrė grafikus įvairioms šalims, kur kilo „Arabų pavasaris“. Visais atvejais bendri tūkstančių naujienų pranešimų rezultatai parodė ryškų nuotaikos prastėjimą – tiek šalies viduje, tiek pranešinėjant iš už jos ribų.
Kalbant apie Egiptą, likus mėnesiui iki prezidento Hosni Mubarako atsistatydinimo, tonas, kuriuo buvo pranešama apie įvykius, nukrito iki tokių žemumų, kokios per ankstesnius 30 metų buvo vos du kartus.
Ankstesni nuosmukiai sutapo su 1991 metų JAV oro atakomis prieš Irako karius Kuveite ir 2003 metų JAV invazija į Iraką.
K. Leetaru teigia, kad jo sistema sugeneruoja geresnius žvalgybos duomenis nei tie, su kuriais visą šį laiką dirba JAV vyriausybė.
„Vien faktas, kad JAV prezidentas rėmė H. Mubaraką, leidžia manyti, kad net aukščiausio lygio analizė rodė, kad H. Mubarakas poste liks“, – „BBC News“ kalbėjo jis.
„Tai greičiausiai susiję su tuo, kad šioje srityje dirbantys ekspertai Egiptą tyrinėja 30 metų, o per 30 metų nieko H. Mubarakui nenutiko“, – pridūrė mokslininkas.
Egipto grafikas, pasak K. Leetaru, rodė, kad šį kartą vyko precedento neturintys dalykai.
„Pažvelgus į šią toninę kreivę manyti, kad pasaulio nusiteikimas prieš jį auga taip greitai, kad nepanašu, jog jis galėtų tai ištverti“, – aiškino ekspertas.
Panašūs smukimai užfiksuoti ir prieš revoliuciją Libijoje bei Balkanų konfliktus 10 dešimtmetyje.
Saudo Arabijos, kur visuotinių neramumų kol kas išvengta, duomenyse stebimi svyravimai, tačiau ne tokie dideli kaip kitose valstybėse, kurių lyderiai buvo galiausiai nuversti.
Savo tyrime K. Leetaru teigia, kad pasaulio žiniasklaidos pranešimų apie Osamą bin Ladeną analizė būtų pateikusi svarbių užuominų apie jo buvimo vietą. Nors dauguma manė, kad „Al Qaeda“ lyderis slapstėsi Afganistane, iš žiniasklaidos pranešimų gauta geografinė informacija jį nuolat siejo su šiaurės Pakistanu.
Tik viename pranešime Abotabano miestas paminėtas dar iki JAV pajėgoms nukaunant O. bin Ladeną šių metų balandį. Tačiau geoanalizė jo buvimo vietą susiaurino iki 200 kilometrų, teigia K. Leetaru.
Šis kompiuterinis įvykių analizės modelis, remdamasis blogėjančia nuomone, atrodo, geba pateikti įspėjimus apie laukiančius svarbius įvykius. Tačiau šio tyrimo atveju analizė pritaikyta įvykiams, kurie jau nutiko.
Pasak K. Leetaru, tokia sistema galėtų lengvai būti pritaikyta darbui tikru laiku, taip jai suteikiant toliaregiškumo elementą.
„Tai kitas etapas. Tai labai panašu į tai, ką daro ekonominių prognozių algoritmai“, – sako K. Leetaru, jau vystantis šią technologiją.
