Per Didžiojo aštuoneto (G-8) šalių vadovų susitikimą Peterburge prezidentas George‘as W. Bushas iš už nugaros priėjo prie sėdinčios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, padėjo rankas jai ant pečių ir, iš visko sprendžiant, spustelėjo. Merkel iš netikėtumo skėstelėjo rankomis, jos veidą iškreipė grimasa, o žiniasklaidai ir visuomenei beliko tik spėlioti apie šio incidento prasmę.
„The New York Times“ žurnalistas Warrenas St. Johnas nutarė pasidomėti, kas slypi už politikų prisilietimų, bučinių ir glėbesčiavimosi.
Vokietijos žiniasklaida pasmerkė Busho poelgį, kurį laikraštis „Bil Zeitung“ pavadino „meilės ataka“, o JAV konservatyvių ir liberalių pažiūrų interneto dienoraščių kūrėjai iki nuobodumo ginčijosi, kas gi tai buvo – šiltų jausmų išraiška ar dar blogiau – senamadiškas „kibinimas“?
Jeigu vertintume šį įvykį neatsižvelgdami į jo kontekstą, rašo Warrenas St. Johnas, spartus G. W. Busho persikvalifikavimas į masažuotoją tebuvo apgailėtinas diplomatinis išsišokimas. Tačiau atsižvelgus į dabartinių politikų familiarumą Busho masažas atrodo niekuo neišsiskiriantis.
Maskvoje prezidentas Vladimiras Putinas pasisveikino su penkerių metų berniuku, pabučiavęs jam į pilvą. Vėliau Putinas šį poelgį pavadino spontanišku.
Spaudos konferencijoje jis pareiškė, kad berniukas jam pasirodęs labai rimtas ir nepriklausomas. Prezidentas panoro jį „paminkyti kaip kačiuką.“
Balandį Sietle „Boeing“ dispečeris padovanojo Kinijos prezidentui Hu Jintao beisbolo kepuraitę. Kinijos vadovas, kuris niekad anksčiau nebuvo pastebėtas besielgiantis familiariai, atsakydamas apsikabino dispečerį. „Aš pirmą kartą glėbesčiavausi su prezidentu“, – pareiškė apstulbęs dispečeris Paulas Dernieris.
JAV Konektikuto valstijai atstovaujantis senatorius Josephas Liebermanas kovoja svarbiausią savo gyvenimo politinę kovą dėl tariamo bučinio apsikabinus su G. W. Bushu po jo praėjusių metų kreipimosi į tautą. Naujosios Meksikos gubernatorius Billas Richardsonas, kuris, kalbama, svajoja apie Baltuosius rūmus, gruodį patyrė politinį pralaimėjimą, kai vicegubernatorė Diana Denish vienam žurnalistui papasakojo vengianti savo šefo per oficialius renginius. „Jis mane baksnoja, žnaibo kaklą, liečia klubus ir šlaunis“, – skundėsi ji.
Gal šiems lyderiams kas nors negerai su galva, klausia autorius?
Dar visai neseniai amerikiečių politikai savo fizinius kontaktus su visuomene ir vieni kitais apribodavo senamadišku judesiu, kuris vadinamas rankos paspaudimu.
Dėl visa ko paaiškinsiu, jeigu pamiršote, siūlosi autorius: du žmonės ištiesia vienas kitam dešinę ranką, susiima delnais, energingai aukštyn žemyn pajudina dilbius, ir greitai paleidžia vienas kitą. Jokių apsikabinimų. Trumpas rankos spustelėjimas, ir viskas.
Kaipgi mes nusiritome iki bučinių į pilvą, baksnojimų į krūtinės ląstą ir prisilietimų prie klubų?
Pasirodo, visi tokie prisilietimai nėra atsitiktiniai. Politikos konsultantai skatina „gyvo kontakto“ trokštančius politikus glėbesčiuotis, kai tik kyla toks noras. Antai respublikonų konsultantas Frankas Luntzas sako vienareikšmiškai rekomenduojantis klientams nevengti apsikabinimų.
„Aš sakau mūsų šalies politikams, kad jie turi būti mažiau susikaustę, – tvirtina jis. – Būtent taip žmogus demonstruoja savo prisirišimą, šilumą, bendrumo jausmą. Iš esmės fizinį kontaktą politikoje aš laikau pozityviu dalyku.“
Luntzas teigia neseniai lankęsis Italijoje, kur konsultavo už premjero postą kovojusį ir jį laimėjusį Romano Prodi.
Tai, kad amerikiečiui konsultantui prireikė mokyti italų politiką fiziškai bendrauti su žmonėmis, daug ką pasako, pažymi knygos apie kūno kalbą autorius, daugelio politikų ir verslininkų viešųjų ryšių konsultantas Allanas Pease‘as.
Pasak jo, JAV didžiąją savo istorijos dalį laikėsi Šiaurės Europoje paplitusio požiūrio į fizinį kontaktą tarp nepažįstamų žmonių, kuriam pritarė ir buvusios britų kolonijos, tarp jų Australija ir Naujoji Zelandija. Tuo tarpu Viduržemio šalių kultūroje, teigia Pease‘as, apsikabinimas laikomas visiškai natūraliu dalyku.
„Vokiečių kultūrai fizinis kontaktas nebūdingas, – sako jis. – Vokiečiai nesiglėbesčiuoja. Bet jeigu atvažiuosite į Italiją ir ką nors apkabinsite, visi pamanys, kad jūs šaunus vaikinas.“
Pease‘as daro prielaidą, kad JAV dėl „tautų kultūrų katilo“ poveikio požiūris į fizinį kontaktą su nepažįstamais žmonėmis tapo atlaidesnis.
Ilgainiui atsirado naujų įprasto amerikietiško rankos paspaudimo variantų. Yra dvigubas paspaudimas, kai virš dešiniųjų rankų sudedamos kairiosios. Egzistuoja ir alkūnės, žasto, peties paspaudimai.
Šiandien tikimybė, kad Bushas gali apkabinti ir pabučiuoti, yra tokia pat, kaip ir galimybė, kad jis paspaus ranką. Jis pabučiavo Condoleezzą Rice, sveikindamas su paskyrimu į valstybės sekretorės pareigas 2004 metais. Birželį per Prekybos laivyno akademijos išleistuvių vakarą jis stipriai suspaudė glėbyje absolventą, pasakiusį: „Jūs tikras vyras“.
Problemos, anot Allano Pease‘o, kyla tada, kai amerikietiškas stilius atsivežamas į tas šalis, kurių jis dar nėra pasiekęs.
„Kai į jus žiūri pasaulinė auditorija, vieniems atrodo, kad viskas gerai, o kitiems gali pasirodyti keista“, – sako jis.
Prisilietimas kaip politinis gestas turi nevienareikšmę prasmę. Žinoma, jis gali būti veiksmingas būdas užuojautai išreikšti. Frankas Luntzas papasakojo, kad per viešus 1996 m. biudžeto svarstymus viena invalido vežimėlyje sėdėjusi moteris pradėjo šūksniais pertraukinėti politikų kalbas. Konektikuto valstijai atstovaujantis Kongreso narys Christopheris Shaysas nusileido į salę, paėmė moterį už rankos ir paklausė: „Kuo galėčiau jums padėti?“
„Aš tai vadinu delikačiu prisilietimu, – sako Luntzas. – Ji pajuto, kad jis nėra visiškai jai abejingas.“
Tačiau dažniau susidaro įspūdis, kad fizinis kontaktas – silpnoji politikų vieta. Monicą Lewinsky prie aptvaro apkabinusio Billo Clintono nuotrauka per skandalą Baltuosiuose rūmuose šmėkščiojo visur.
Politika besidomintys interneto komentatoriai kritikavo Bushą už jo polinkį plekšnoti vyrams per plikes. Luntzas sutinka – jis nerekomenduotų tokių prisilietimų. „Įprasta manyti, kad fizinis kontaktas jus su kažkuo suartina, o ne išstato kitą žmogų pajuokai.“
O kaip jis vertina Busho incidentą su Vokietijos kanclere? „Tai, suprantama, neleistinas dalykas“, – daro išvadą konsultantas.
