Pasaulio futbolo bendruomenė, FIFA turėtų boikotuoti 2018-aisias Rusijoje vyksiantį Pasaulio futbolo čempionatą: Ukrainoje kariaujanti Rusija joje įvykusį čempionatą traktuotų kaip savo idėjinę pergalę, parodytų, kad nesutarimai su Vakarais dėl Ukrainos yra nereikšmingi. Taip LRT.lt sako filosofas Leonidas Donskis. Savo ruožtu sporto žurnalistas Modestas Krukauskas pažymi, kad boikotas greičiausiai neįvyks, o „FIFA yra didelė uždara akcinė bendrovė, kuri renkasi pinigus, ne moralines vertybes“.
Rusijai minint Krymo aneksijos metines, kariaujant Ukrainoje, FIFA (Tarptautinė futbolo federacijų asociacija) nesvarsto galimybės nerengti aukščiausio lygio sporto renginio šioje šalyje.
„Kaip pagrindinė pasaulio futbolo organizacija, FIFA atsakingai vykdo savo funkcijas ir remia taikią demokratinę diskusiją. FIFA smerkia bet kokias smurto formas ir toliau savo turnyrus naudos dialogo, taikos ir supratimo tarp tautų skatinimui.
Istorija parodė, kad iki šiol sporto renginių boikotai ar izoliacijos, konfrontacijos politika nebuvo veiksmingiausi problemų sprendimo būdai. „Šeimininkavimas“ FIFA pasaulio futbolo čempionate su visu dėmesiu, kurį jis pritraukia, gali būti galingas dialogo tarp žmonių ir vyriausybių katalizatorius, padedantis atnešti teigiamų socialinių pokyčių. FIFA Pasaulio futbolo čempionatas sąžiningo žaidimo dvasia ir pagarba sujungia komandas ir tautas iš viso pasaulio, nuo kvalifikacinių atrankos rungtynių iki finalinės kovos“, – laiške portalui LRT.lt rašo FIFA atstovai.
Asociacija yra įsitikinusi, kad per futbolą, konkrečiai FIFA pasaulio futbolo čempionatą ir tarptautinį dėmesį jam, galima pasiekti teigiamų permainų pasaulyje. „Tačiau futbolas negali būti laikomas visų problemų, visų pirma susijusių su pasaulio politika, sprendimu. Jau matėme, kad FIFA pasaulio futbolo čempionatas gali būti gėrio jėga, FIFA tikisi, kad taip nutiks ir 2018-ųjų Pasaulio futbolo čempionate Rusijoje“, – teigia asociacijos atstovai.
Pinigai ir žemi etikos standartai ima viršų
1980-aisiais Vakarai ryžosi boikotuoti Maskvoje vykusias olimpines žaidynes po to, kai Sovietų Sąjungos kariuomenė pradėjo karą Afganistane. Tuomet Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Kanados, Norvegijos, Vakarų Vokietijos, Turkijos, Izraelio ir dar 23 kitų šalių delegacijos į Maskvą neatvyko.
Tačiau visi LRT.lt kalbinti pašnekovai smarkiai abejoja FIFA pasaulio futbolo čempionato Rusijoje boikotu. Vienintelė apie boikotą prabilusi šalis, kaip pastebi sporto komentatorius, žurnalistas Nerijus Kesminas, buvo Didžioji Britanija.
„Jei susivienytų didžiosios Europos ir Pietų Amerikos nacionalinės federacijos, tai tarsi ir būtų įmanoma, bet kol kas, kiek man teko girdėti, apie tai kalba tik britai. Iš dabartinės perspektyvos žvelgiant, tokia tikimybė yra labai nedidelė. Viskas priklausys nuo to, kaip klostysis įvykiai pasaulyje. Bet kol kas, manau, bus kaip su Ukraina – visi daug kalba ir mažai daro“, – teigia N. Kesminas.
Sporto žurnalistas Modestas Krukauskas pažymi, kad situacija daugeliu atžvilgių skiriasi nuo Maskvos olimpiados: FIFA yra visuomeninė, o ne vyriausybinė organizacija, tas sprendimus gali keisti tik ji pati.
„Mano galva, tai, kad čempionatas būtų boikotuojamas, yra nerealu. Tik pasaulinis konfliktas gali pristabdyti šį reikalą.
FIFA yra per daug nupirktų žmonių. Be to, reikia pastebėti, kad 2020-ųjų Europos futbolo čempionatas vyks ir Sankt Peterburge, o šis klausimas buvo sprendžiamas tada, kai jau buvo įvykdyta Krymo okupacija. Taigi UEFA (Europos futbolo federacijų asociacija) irgi spjovė į tai. Čia yra biznio reikalai, FIFA yra didelė uždara akcinė bendrovė, kuri renkasi pinigus, o ne moralines vertybes“, – sako M. Krukauskas.
Jam antrina ir N. Kesminas, pastebėdamas, kad šis čempionatas, kaip ir 2022-ųjų Pasaulio futbolo čempionatas Katare „yra nupirktas, už pinigus perkant balsus“.
Savo ruožtu filosofas L. Donskis teigia, kad klystame manydami, jog organizacijos, kuriose svarbų vaidmenį vaidina demokratinių pasaulio valstybių atstovai, savaime laikosi aukštų politinės etikos standartų.
„Rusijos veiksmai aiškiai kertasi su bet kokia Olimpinės chartijos dvasia. Neabejoju, kad stiprės šalių nepasitenkinimas, bet ar to pakaks, kad Rusijoje neįvyktų futbolo čempionatas ir kad bent jau svarbiausios šalys boikotuotų, sunku pasakyti. Tokių šansų yra, bet negalima painioti vakarietiškų valstybių parlamentų bei institucijų su tarptautinėmis sporto organizacijomis, kuriose dažnai šeimininkauja labai žemų etikos standartų žmonės. Bijau, kad FIFA sprendimai mus gali nuvilti“, – apgailestauja L. Donskis.
Čempionate bet kuriuo atveju laimės Rusija
Rusijos futbolo rinktinei nė nereikėtų laimėti Pasaulio futbolo čempionato tam, kad galėtų sau prisikirti pergalę. Jei šis sporto renginys įvyks Rusijoje, tai, pasak L. Donskio, bus jos politinis ir propagandinis laimėjimas.
„Manau, kad čempionatą Rusijoje boikotuoti reikėtų. Logika, kuri teigia, kad negalima painioti sporto ir politikos, iš tiesų politizuoja sportą. Jei čempionatas Rusijoje įvyktų, ši neabejotinai tai traktuotų kaip savo idėjinę pergalę, parodytų, kad nesutarimai su Vakarais dėl Ukrainos yra smulkūs, Rusijoje gali vykti didieji pasaulio sporto forumai. Mano manymu, tai būtų didžiulė propagandinė ir politinė Kremliaus pergalė“, – tikina pašnekovas.
Politologas Laurynas Kasčiūnas taip pat pritaria, kad „būtų gerai ir labai sveika, jei čempionatas Rusijoje būtų boikotuojamas“. Tačiau, pasak politologo, Rusijos žiniasklaida tokį boikotą paverstų dar viena antivakarietiška isterija, esą Vakarai susivienijo prieš Rusiją, atėmė iš rusų šventę.
L. Donskio manymu, Vakarai patys nenukentėjo arba nukentėjo per mažai, kad atimtų propagandinę ir politinę Kremliaus pergalę: „Vienintelis dalykas, kuris byloja, kad Vakarai nudegė nagus nuo putinizmo – numuštas Malaizijos lėktuvas su olandų keleiviais. Jei kas nors įvyktų Europos Sąjungos, NATO viduje, tada reakcija būtų kitokia. O šiandieną reakcija yra tokia todėl, kad Ukraina nėra Vakarai. Vakarai nėra nukentėję, visa tai jiems yra nemaloni, tačiau tolima abstrakcija.“
„Nepainiokime sporto su politika“ pasakėlė
M. Krukausko teigimu, „nepainiokime sporto su politika“ dainelė tėra eilinis pasiteisinimas. „Kai man pasako – skirkite politiką nuo sporto, visada atsakau – „atskirkite vandenyne upių, lietaus ir paties vandenyno vandenį, tada mes galėsime kalbėtis“, – kalba M. Krukauskas.
Savo ruožtu L. Donskis pažymi, kad kalbos „nepainiokime sporto ir politikos“ rodo, kad politika dominuoja sporte.
„Klausimas tik – kokio lygio politika ir kokio požiūrio į žmogaus teises bei taiką standarto besilaikantys žmonės vyrauja sporto organizacijose. Sporto santykis su politika priklauso nuo to, ar sporto organizacijose dominuoja besieliai technokratai, kuriems svarbūs tik pinigai, ar jose kažkokį vaidmenį vaidina žmonės, išpažįstantys demokratines pasaulio taisykles“, – pažymi L. Donskis.
Pasak filosofo, pasaulis neturėtų kartoti praeityje padarytų klaidų. L. Donskio teigimu, neboikotuoti 1936-ųjų olimpiados Berlyne, nacių Vokietijoje, neabejotinai buvo didžiulė klaida.
„1980-ųjų olimpiada Maskvoje buvo truputėlį kitas atvejis. Ją dalis valstybių boikotavo. Žinoma, Maskva paskui atsirevanšavo ir su savo satelitais nedalyvavo 1984-ųjų Los Andželo vasaros olimpinėse žaidynėse.
Tačiau tai nekeičia reikalo esmės: į šalį, kuri pradėjo karą, buvo nuspręsta nevažiuoti. Mano manymu, jei Rusija neužbaigs savo karo Ukrainoje ir artimiausiu metu nepasitrauks, nereikėtų net svarstyti pasaulio futbolo čempionato rengimo joje. Tačiau jei jis ten įvyks, prisipažinsiu, man būtų be galo liūdna, ir nors esu didelis futbolo mylėtojas, ko gero, man tektų net nežiūrėti to čempionato“, – sako L. Donskis.
