„Apie „WikiLeaks“ kilo pasaulinis informacijos karas“, gruodžio 6 d. rašė Maskvos verslo dienraštis „Komersant“ ir tęsė: „Nors skandalingasis portalas kasdien puolamas programišių ir turėjo pakartotinai keisti savo serverius bei savo domeno pavadinimus, jis kasdien publikuoja vis kitus įslaptintus dokumentus iš Jungtinių Valstijų užsienio reikalų ministerijos.
Patirtis su „WikiLeaks“ rodo, kad praktiškai neįmanoma sustabdyti slaptos informacijos internete plitimo. Kai sykį viena informacija pralenda pro skylę, ji jau vieša, o kai nustoja veikti vienas internetinis puslapis, jo funkciją perima dešimt kitų.“
Anot Romos laikraščio „Repubblica“, „pasaulinio tinklo tauta drąsiai kaunasi pirmajame pasauliniame informacijos kare, kad išlaikytų gyvą tą puslapį, kuris išduoda pasaulio paslaptis. Iki šiol suskaičiuoti 208 veidrodiniai „WikiLeaks“ puslapiai Julianui Assange'ui yra paskutinis šansas.
Ko gero net ir Holivudas neturi numatęs įtikinamos pabaigos mūšiui, kurio finalas ligi šiol visiškai atviras. Šiuo aspektu „WikiLeaks“ vis mažiau tampa interneto puslapiu, ir vis labai revoliucija – tai Spartakas-Assange'as prieš JAV prezidento B. Obamos Romos imperiją“.
Dienraščio „Washington Post“ apžvalgininkas Charlesas Krauthammeris aną penktadienį paskelbė straipsnį, pavadintą „ WikiLeaks “ steigėjas J. Assange'as turėtų slėptis nuo Amerikos“. Jame jis rašė, kad nors nacionalinę paniką dėl svetainės „WikiLeaks“ atskleidimų kelti neprotinga, negalima likti abejingiems.
Nutekėjimai pirmą kartą pasirodė prieš penkis mėnesius ir jau pridarė daug žalos. Amerikos sugebėjimas efektyviai kariauti Afganistane žiauriai sukompromituotas, ir žvalgybos darbas apsunkintas, nes išgauti pasitikėjimą dabar beveik neįmanoma.
Tačiau ko gero pragaištingiausia yra reakcijos stoka iš Jungtinių Valstijų vyriausybės pusės. Julianas Assange'as dar vis laisvas, kad galėtų savo sabotažo veiksmus tęsti, tuo parodydamas Ameriką kaip bejėgę.
O jo įvykdytą Amerikos paslapčių paviešinimą būtų nesudėtinga teismiškai persekoti, todėl J. Assange'as ir jo kolegos, net jei nebūtų tuoj pat sučiupti, turėtų gyventi drebėdami dėl Amerikos teisingumo“, – rašė Ch. Krauthammeris penktadienį. Kaip žinia, J. Assange'as pasidavė britų policijai antradienį.
Bratislavos dienraščio „Sme“ požiūriu, „WikiLeaks“ veikla daugiau pakenkė Kinijai negu Jungtinėms Amerikos Valstijoms: „Iš pranešimų, kuriuos „WikiLeaks“ paviešino, aiškėja, kad Kinijos politbiuras jau kelerius metus bando įsibrauti į JAV, jų sąjungininkų ir Dalai Lamos kompiuterius. Tuo tikslu Kinijos pareigūnai netgi pasamdę kompiuterių piratus.
Žinoma, pasak Pekino valdžios, visa tai – absurdiški melai. Kinų nervingumas kyla ir iš to, kad tarp publikuotų pranešimų yra ir žinių, kaip kinų kariuomenė sutriuškino liaudies sukilimą Tiananmenio aikštėje 1989-ųjų birželį. Atskleista ir korespondencija tarp Taivano ir JAV.
Šitie trys didieji „T“ – Tibetas, Tiananmenis, Taivanas – jau daug dešimtmečių Kinijoje yra tabu“, – pirmadienį rašė Slovakijos sostinės dienraštis.
Pekino dienraštis „Xinjing Bao“ Kinijos nepastebėjo, bet tik Ameriką: girdi, „B. Obamos didelėmis pastangomis pagerintas JAV įvaizdis nukentėjo. Kova su terorizmu „WikiLeaks“ atskleidimų pažeista ir reikia suabejoti JAV pajėgumu veikti tarptautiniais klausimais.
Sunkiai sukrėstas pasitikėjimas amerikiečių diplomatija ir dvišaliais santykiais su JAV. Internetas pakeitė pasaulį. Net ir slapti diplomatiniai kultuarai neliko nuo to saugūs“.
Dienraštyje „Wall Street Journal“ žurnalistas L. Gordonas Crovitzas paskelbė straipsnį „Julianas Assange'as“ – informacijos anarchistas“, kuriame jis rašo, kad ką jis bebūtų dar pridaręs, su J. Assange'u baigėsi „nekalto optimizmo dėl interneto amžius“.
O ironija čia ta, kad „WikiLeaks“ naudojimasis technologija konfidencialiems JAV valdžios dokumentams paskelbti tikrai prives prie mažiau laisvo informacijos tekėjimo. Skandalas čia tas, jog kaip tik to J. Assange'as ir siekė.
2006 m. jis parašė du straipsnius, „Valstybė ir teroristiniai sąmokslai“ ir „Sąmokslas kaip valdymas“, kurie atskleidžia jo požiūrį, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir yra autoritarinis sąmokslas. Pasak žurnalisto L. G. Crovitzo, diplomatinių pranešimų paviešinimu J. Assange'as tikisi JAV valdžią suparalyžiuoti.
Dienraščio „New York Times“ išspausdintame straipsnyje „Slaptas tautų gyvenimas“ istorikas Paulas W. Schroederis rašė, jog „WikiLeaks“ remiasi principu, kad kuo diplomatija atviresnė, tuo ji bus geresnė. Tačiau atvira diplomatija kartais yra mirtinai ydinga, nes deryboms būtinas slaptumas.
Nors gali būti atvejų, kai strategiškai nutektinti dokumentai naudingi, – istorija tai rodo, – šiuo atveju „WikiLeaks“ tik masiškai tarsi išmatas nuleido viską. Tai prastas mėgėjų darbas, kuris stipriai pakenks Amerikos diplomatiniam korpusui, procesams ir reputacijai.
Anot istoriko, „derybų tikslas demokratijoje turėtų būti tyliai pasiekti susitarimą, kurį tada rinktieji parlamentarai arba priimtų, arba atmestų“.
Antradienį Amerikos dienraštis „ Indianapolis Star “ rašė, jog „bruzdesys dėl „WikiLeaks“ atskleidimų baigsis. Diplomatai ir ateityje per priėmimus platins gandelius. Betgi baisiau už paskalas yra mėginimai sumenkinti konstitucijos užtikrintą spaudos laisvės teisę.
Valdžia turi geriau pati apsaugoti savo paslaptis. Užčiaupkite paslapčių išdavikams burnas, tačiau palikite žiniasklaidą ramybėje“.
Australijos dienraštis „Brisbane Times“ priminė, jog „J. Assange'as yra Australijos pilietis ir todėl turi teisę į tą apsaugą, kurios sulaukia ir kiti mūsų piliečiai, kai jiems grasina pavieniai asmenys ar ir valstybės dėl to, kad jie užpykdė kažką galingo.
Tai nereiškia, kad J. Assange'ui turėtų būti išduodamas tyrumo pažymėjimas, kas liečia Švedijos jam prikišamą išprievartavimą. Tačiau tuos pakvaišusius politikus ir žymūnus Amerikoje, kurie reikalauja jį nužudyti, turėtų aplankyti Australijos diplomatiniai atstovai, – geriausia, kokie nors plačiapečiai, stiprūs bendradarbiai, – kad jiems paaiškintų, ką mes Australijoje manome apie kurstymą žudyti mūsų piliečius“.
Mykolas Drunga