Transilvanijos širdį plūsta magijos ištroškę vampyrų gerbėjai, kurių marškinėlius puošia kruvinos iltys ir žemyn galvomis kabantys šikšnosparniai. Šį mėnesį Rumunijos viduramžių mieste Sigišoaroje vyksta Trečiasis pasaulinis Drakulos kongresas.
Į jį iš viso pasaulio susirinkę folkloro žinovai, istorikai ir mokslininkai drauge su mėgėjais "vampyrologais" ieško legendos apie Drakulą ištakų.
Tarp tamsos pasaulio sutvėrimų Drakula laikomas karaliumi. Tačiau tikrąją kraugerio grafo kilmę tebegaubia paslaptis.
"Rumunijoje niekas nežino grafo Drakulos, visi jį vadina Vladu Tepesu (Vladu Cepešu), - sakė folkloro profesorius Silviu Angelescu (Silvijus Angeleskus).
Pasak jo, siaubūniškų savybių Vladui pripaišė priešai. Panašiai sovietinių laikų Rumunijos vadovo Ceausescu (Čiaučesku) neprieteliai išplatino mitą, kuriuo tikėjo daugelis rumunų, kad norėdamas išlikti jaunas, Ceausescu gerdavo našlaičių vaikų kraują arba parduodavo jį užsieniui.
Siaubūniškas Valakijos kunigaikštis Vladas turėjo nemažai priešų. Gindamas savo valdas nuo Otomanų, tvarką savo žemėse jis palaikydavo išžudydamas nusikaltėlius.
Kunigaikštis garsėjo žiaurumu, bet nebuvo vampyras.
Be to, vampyrus ir įvairius su jais susijusius prietarus, pavyzdžiui, tai, jog česnakai apsaugo nuo velnio, išgalvojo ne rumunai.
O pačioje Rumunijoje dar viduramžiais buvo kovojama su siaubą keliančiais prietarais.
"Rumunijos mokslininkas supažindino su viduramžių dokumentu, kuriame Transilvanijos dvasininkams pateikiama tikslių instrukcijų, kaip kovoti su plačiai paplitusiais gandais, esą mirusieji prisikelia iš kapaviečių", - pasakojo vienas kongreso dalyvių.
Manoma, kad Vladas Tepesas gimė apie 1431 metus Sigišoaroje, Vlado Drakulo (išvertus - Drakono) šeimoje. Jaunąjį Vladą tėvas praminė Drakula, kas reikštų Drakulo sūnus, tačiau rumuniškai šis žodis dar reiškia ir velnią.
BNS
