Savo ruožtu Lietuvos vartotojų instituto vadovė mano, kad Lietuva galėtų bylinėtis su pasauliniais gamintojais dėl nesąžiningos komercinės veiklos, o Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje (ES) tikina, jog skirtingais receptais gaminamų produktų problema Europoje tik pradedama spręsti.
Gamintojai prisitaiko prie vartotojų skonio
Šaltos arbatos „Nestea“ gamintojos bendrovės „Coca-Cola“ antrinės įmonės „Coca-Cola Baltics“ atstovė spaudai Nelė Normak teigia, kad įmonė produktų receptus keičia, atsižvelgdama į vietos žmonių skonį.
„Mūsų „Nestea“ šaltosios arbatos visose šalyse gaminamos pagal tą patį receptą, nežymiai gali skirtis tik pavieniai ingredientai, naudojami atsižvelgiant į konkrečios šalies vartotojų poreikius ir pomėgius. Pavyzdžiui, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse „Nestea“ arbatose yra sumažintas pridėtinio cukraus kiekis, pasitelkiant natūralios kilmės saldiklius (steviją), tuo tarpu Vokietijoje naudojamas tik pridėtinis cukrus“, - komentare BNS teigė N. Normak.
Maisto ir veterinarijos tarnybos atliktas Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų vienodų produktų sudėties tyrimas atskleidė, kad šaltos persikų arbatos „Nestea“ gamybai Vokietijoje naudojamas tik cukrus, o Lietuvoje joje rasta cukraus, fruktozės ir steviolio glikozido.
Prancūzijos maisto produktų gamintojos „Danone“ jogurte „Activia“ su braškėmis Lietuvoje rasta 8,2 proc. braškių, o Vokietijoje - 9 proc., skyrėsi jogurtų skonis ir spalva.
„Danone“ atstovė spaudai Baltijos šalims Giedrė Račkauskaitė sako, jog skirtinga sudėtis nereiškia, jog produktas - nekokybiškas. Ji negalėjo pateikti platesnio komentaro, nes įmonė dar negavo tyrimo rezultatų.
„Kompanijos „Danone“ produktai atitinka aukščiausius kokybės standartus, kurių laikymąsi užtikriname visame pasaulyje be išimties. Bet koks ribinis sudėties skirtumas nereiškia kokybės skirtumų“, - BNS teigė ji.
„Mars“ korporacijos, kurios saldžiarūgščiame padaže „Uncle Ben‘s Sweet and Sour“ Lietuvoje buvo 2,6 proc. daržovių, o Vokietijoje - 2,7 proc., korporacinių reikalų direktorė Baltijos, Balkanų ir Adrijos regionams Skaistė Sruogaitė BNS sakė, jog šiam padažui naudojamas vienas receptas ir visoms rinkoms tiekiamas toks pat produktas.
„Nesame susipažinę su atlikto tyrimo metodologija, tačiau užtikriname, kad „Uncle Ben‘s Sweet and Sour“ padažas yra gaminamas toje pačioje gamykloje visoms Europos rinkoms pagal vieną, tą patį receptą. Tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje parduodamame produkte yra 2,66 proc. daržovių. Tyrime nurodomas skirtumas galėjo atsirasti dėl skaičių apvalinimo“, - BNS teigė S. Sruogaitė.
Lietuva galėtų bylinėtis su gamintojais
Lietuvos vartotojų instituto vadovė Zita Čeponytė mano, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba galėtų bylinėtis su tarptautinėmis kompanijomis dėl nesąžiningos komercinės veiklos.
„Tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje egzistuoja teisės aktas dėl nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu. Mes galime inicijuoti bylas atskiroms kompanijoms būtent dėl nesąžiningos komercinės veiklos. (...) Manyčiau, kad galėtų būti panaudotas jau egzistuojantis teisinis mechanizmas. Žinoma, tai pakankamai nelengva, bet, manau, įmanoma“, - BNS teigė Z. Čeponytė.
Vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Mišeikis BNS teigė, kad imantis bet kokių veiksmų, norima iš EK sulaukti paaiškinimo, kaip turi elgtis vartotojų teisių gynimo tarnybos.
„Susiklosčiusią situaciją, kuomet Lietuvos vartotojams yra teikiami prastesni maisto produktai nei kitoje ES valstybėse narėse, tarnyba vertina neigiamai, todėl sulaukus ES mastu nustatytos bendros maisto produktų tyrimo metodologijos, spręs, kokių priemonių imtis sprendžiant dvejopos produktų kokybės problemą. Bendrojoje ES rinkoje neturi būti antrarūšių produktų ar antrarūšių vartotojų. Visiems ES vartotojams turi būti teikiami vienodos kokybės to paties prekės ženklo produktai“, - BNS atsiųstame komentare raštu tvirtino G. Mišeikis.
Anot Z. Čeponytės, ES galėtų reglamentuoti, jog gamintojai atskiriems produktų receptams sukurtų skirtingus prekės ženklus.
„Jeigu mes išleidžiame produktą su skirtingomis receptūromis, tai turėtų skirtis ir pats dizainas pakuotės. Aš dabar negalėčiau pasakyti, ar įmanoma priversti taip daryti. Logiškai galvojant, tai būtų du produktai ir jie turi turėti skirtingą įpakavimą ir etiketes“, - sakė Z. Čeponytė.
Jos nuomone, patys pirkėjai galėtų padaryti didžiausią įtaką gamintojams, jei nustotų pirkti tokius produktus.
„Vartotojai turi labai didelius svertus. Jie arba perka produktus, arba ne. Tai iš esmės pagrindinis svertas, kuris motyvuoja pramonę“, - BNS kalbėjo Z. Čeponytė.
ES pradeda ieškoti sprendimų
Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje Jovita Neliupšienė BNS sakė, jog dabar laukiama EK pasiūlymo, kaip spręsti problemą.
„Europos Komisija imasi iniciatyvos ir sieks užtikrinti, kad tokios situacijos nebūtų. Tikimės, kad artimiausiu metu ji pateiks ir savo pasiūlymą. Tada žiūrėsime, kaip jis mūsų situacijoje gali pagelbėti“, - kalbėjo ambasadorė.
Jos nuomone, kuo daugiau ES narių pasisakys apie jų vidaus rinkoje parduodamus prastesnės kokybės produktus, tuo greičiau ši problema bus sprendžiama.
Tyrimas: produktų sudėtis Lietuvoje ir Vokietijoje skiriasi
Vidurio ir Rytų Europos valstybės - Lenkija, Slovakija, Čekija, Vengrija ir Bulgarija ne kartą perspėjo dėl jų šalyse parduodamų prastesnės kokybės produktų. Šalys norėtų, kad toks gamintojų elgesys būtų uždraustas. EK pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris praėjusią savaitę pareiškė, kad šalių institucijoms reikia suteikti daugiau įgaliojimų užkirsti kelią prastesnės kokybės produktų pardavimui.
Maisto ir veterinarijos tarnybos rugpjūtį atliktas Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų tų pačių produktų sudėties tyrimas atskleidė, kad skyrėsi 23-jų iš 33-jų produktų receptūra. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas antradienį teigė, kad visoje ES parduodami produktai būtų gaminami pagal vienodas receptūras.
Jis apgailestavo, kad tarnyba netyrė vienodų, tačiau skirtingos sudėties produktų, parduodamų Lietuvoje ir Vokietijoje, kainų.
Už sveikatą ir maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis BNS praėjusią savaitę minėjo, jog EK rengia bendrą ES maisto kokybės vertinimo metodologiją, kad būtų užkirstas kelias skirtingiems maisto kokybės standartams Bendrijos šalyse. Be to, EK 2018 metais ketina atlikti plataus masto įvairių produktų tyrimus, kad nustatytų jų skirtumus tarp bendrijos narių.
Pagal ES taisykles įmonės atskirose valstybėse narėse gali nevaržomos keisti produkto ingredientus, jeigu juos aiškiai nurodo ant pakuotės.
