Tirpstantys Arkties ledynai gali paspartinti globalinį atšilimą, nes milijonai tonų metano, esančio Arkties vandenyno dugne, nykstant ledo sluoksniui skverbiasi į vandens paviršių ir patenka į atmosferą, skelbia britų dienraštis „Daily Telegraph“.
Pasak mokslininkų, metano dujos 20 kartų stipriau nei anglies dioksidas skatina atmosferos šiltėjimą. Paprastai Arkties dugne esančias šių dujų sankaupas sulaiko storas povandeninio ledo sluoksnis, tačiau jam tirpstant atsiranda plyšių, pro kuriuos dujos patenka į atmosferą.
Tarptautinėje ekspedicijoje Arktyje dalyvavęs Stokholmo universiteto mokslininkas Orjanas Gustafssonas pranešė prieš kelias dienas dokumentiškai užfiksavęs povandeninę metano dujų sankaupą. Pasak jo, dujų veržimasis iš gelmės buvo toks stiprus, kad metanas net nespėdavo ištirpti jūros vandenyje ir kilo į paviršių dideliais burbulais.
Mokslininkas sakė, kad tokie „metano kaminai“, t.y. dujų veržimosi į paviršių takai ledo plyšiuose buvo nustatyti pasitelkus seisminę įrangą.
Pasak specialistų, požeminės metano sankaupos praeityje galėjo sukelti sparčius temperatūrų pokyčius, kurie lemdavo klimato pasikeitimus ir net kai kurių rūšių išnykimą. Mokslininkai mano, kad metano kiekis, kuris patenka į atmosferą Arkties regione išilgai Sibiro kontinentinio šelfo, prilygsta jo emisijoms iš visų kitų vandenynų kartu paėmus.
Pirmines tarptautinės ekspedicijos „International Siberian Shelf Study 2008“ išvadas ruošiasi paskelbti JAV geofizikų draugija. Mokslininkų teigimu, per kelis praėjusius dešimtmečius oro temperatūra Arktyje padidėjo 4 laipsniais.
