Gedimino kapo kalnas. Altanos, Bekešo, Trijų Kryžių, Stalo kalnai. Ir XIII-XIV a. dabartinio Kalnų parko teritorijoje gyvavęs Kreivasis miestas...
Keliauti šiuo maršrutu ir taip pažymėti pasaulinę turizmo dieną rugsėjo 27-ąją vilniečius ir sostinės svečius pakvietė Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija (toliau – Vilniaus pilių direkcija).
„Visi žinote, kad Vilniuje yra trys pilys: Aukštutinė arba Gedimino pilis, Žemutinė – tai visa teritorija, apimanti Valdovų rūmus, Arsenalą , Katedrą, ir mažiausiai žinoma Kreivoji pilis, kuri buvo kitoje Vilnios upės pusėje, kiek aukščiau Dainų slėnio“, – dalindama žemėlapius pasakojo susirinkusiems Vilniaus pilių direkcijos atstovė Rūta Kerevičiūtė.
Vilniaus pilių rezervatas (Vilniaus pilių direkcijos nuotr. )
Šiame žemėlapyje – visas Vilniaus pilių rezervatas, kurio plotas apie 50 ha. Jis susideda iš dviejų dalių. Viena kultūrinė – visi architektūros paminklai, o kita dalis – gamtinė, kurioje yra net keletas piliakalnių.
„Toje gamtinėje dalyje kadaise ir buvo įsikūręs Kreivasis miestas – galutinis šios kelionės tikslas, – pasakoja R. Kerevičiūtė. – Manoma, kad jis buvo toks didelis, jog galėjo būti didesnis už dabartinį senamiestį. Deja, XIV a. kryžiuočiai jį sudegino, ir daugiau šis miestas nebuvo atstatytas. O piliakalniai, kuriais keliausime į jį – tai buvę Kreivosios pilies papiliai, gynybiniai įtvirtinimai, kurie supo Kreivąjį miestą“.
Kelionė senojo Vilniaus kalvomis (nuotr. Balsas.lt)
Vienur senais mediniais laiptais, kitur – takeliu, vingiuojančiu tarp senų medžių, dar kitur – tiesiog kalno šlaitu, pirmiausia kopiame į Gedimino kapo kalną.
Gedimino kapo kalnas Vilniuje (nuotr. Balsas.lt)
„Pasakojama, kad ant šio kalno buvo palaidotas Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, bet archeologai šioje vietoje aptiko tik nedidelės XII-XIII a. gyvenvietės liekanas“, – sako R. Kerevičiūtė pakilusiems į aukštą apvalų stačiais šlaitais kalną keliautojams.– O aukuras pačioje Gedimino kapo kalno viršūnėje sukrautas jau mūsų laikais“.
Gedimino kapo kalno viršūnėje (nuotr. Balsas.lt)
Kitas sustojimas – po ilgo kopimo rudeninių lapų prikritusia griova – ant Bekešo kalno.
„Ant šio kalno 1580 m. buvo palaidotas Lietuvos ir Lenkijos karo vadas, vengrų didikas Kasparas Bekešas. O kalva, tapusi jo amžino poilsio vieta, vėliau buvo pavadinta jo vardu, – aiškina Vilniaus pilių direkcijos darbuotoja. – Tačiau paminklo K. Bekešui – maždaug 20 metrų aukščio aštuoniakampio bokšto – jau nėra: XIX a. jį pasiglemžė srauni Vilnios upė, paplovusi kalno, ant kurio jis buvo iškilęs, šlaitą“.
Užkopę beveik į pačią aukščiausio – Trijų kryžių kalno viršūnę, keliautojai iš pradžių stabteli prie kryžių, kurie čia stovėjo beveik nuo XX a. pradžios, tačiau dabar lankytojus pasitinka šiek tiek žemiau dabar į dangų kylančio paminklo.
„Tai pati aukščiausia iš visų kalvų, – sako R. Kerevičiūtė. – Legendos pasakoja, kad XIV a. tuomet dar pagonys lietuviai nukankino kelis pranciškonų vienuolius. Jų atminimui ir buvo pastatyti trys mediniai kryžiai. O 1916 m. pagal architekto A. Vivulskio projektą jų vietoje pastatyti gelžbetoniniai – tie, kurių liekanos dabar ir guli pievelėje, nes 1950 m. sovietinės valdžios įsakymu paminklas buvo susprogdintas. Iš naujo virš Vilniaus trys kryžiai – lygiai tokie patys, kokie buvo sumanyti architekto – iškilo Atgimimo laikais, 1989 m. pavasarį“.
Ir pagaliau – Stalo kalnas. Ant jo keliautojus pasitinka Lietuvos istorijos instituto archeologas Saulius Sarcevičius, tyrinėjantis Kreivąjį miestą, neretai pavadinamą Kreivąja pilimi, o istoriniuose šaltiniuose lotyniškai vadinamą „Curvum castrum“.
Pats Stalo kalnas – nemaža netaisyklingo keturkampio formos aikštelė. Vakarinėje jo dalyje buvo aptiktas degėsių ruožas, kurį mokslininkai sieja su Kreivosios pilies apgultimi ir gaisru, suniokojusiu senąjį miestą: XIV-XV a. rašytiniai šaltiniai, archeologų radiniai bei istorikų tyrimai leidžia manyti, kad šiose vietose ir stovėjo medinė Kreivoji pilis, kurią kryžiuočiai sudegimo 1390 m.
Stalo kalno Vilniuje viršūnėje (nuotr. Balsas.lt)
„Trečioji pilis buvo čia, – stovintiems Stalo kalno viršūnėje vilniečiams ir sostinės svečiams pasakoja S. Sarcevičius. – Bet istorikai šios pilies vietą lokalizavo tik antroje XX a. pusėje. Istoriniuose šaltiniuose kalbama apie tris pilis, bet apie trečiąją užsimenama, kad jos būta, tačiau niekur nenurodyta, kurioje vietoje ji stovėjo. Reljefas, kuris čia yra, buvo netinkamas pastatyti pilį, nes gintis čia būtų gana sudėtinga“.
Tačiau vėliau, pasak S. Sarcevičiaus, mokslininkai nustatė, kad Stalo kalno ir aplinkinių kalvų reljefas senovėje galėjo būti kitoks.
„Mes pradėjome tyrimus prie 5 metus ir norėjome išsiaiškinti, koks buvo tas reljefas, nes tik po to galima spręsti, kaip atrodė ir gynėsi čia buvusi pilis“ – sako jis.
Rodydamas maketą, mokslininkas aiškino, kad ir Stalo kalnas, ant kurio viršūnėje plytinčios lygios aikštelės sustojome, buvo kitoks išraižytas griovų, kurios kalną dalijo į kelias dalis.
Archeologas S. Sarcevičius su Kreivojo miesto kalvų maketu (nuotr. Balsas.lt)
„Kitaip negu dabar, atrodė ir Dainų slėnis – jį vagojo griovos, kurios buvo iki 5 metrų gylio, jos buvo gynybinės sistemos dalimi. Šlaitai buvo statesni, griovos gilesnės. Viskas atrodė kitaip, negu dabar“, – pasakojo archeologas S. Sarcevičius, tyrinėjantis dabartinio Kalnų parko teritoriją ir padedantis mums pažinti dalelę savo istorijos.
„Paaiškėjo, kad Kreivąją pilį sudarė trys pagrindinės aikštelės, kuriose gyveno žmonės. Tai Dainų slėnio amfiteatras, kuriame radome pastatų liekanų. Kitas amfiteatras – tiesiai už kalvos, o trečiasis – būtent dabartiniame Trijų kryžių kalne ir aplink jį“, – aiškina archeologas.
Senojo Vilniaus kalvomis (nuotr. Balsas.lt)
Pasižiūrėti išsamų pasakojimą apie tai, ką vilniečiai ir „Balsas.lt“ žurnalistai Pasaulinę turizmo dieną sužinojo apie senąjį miestą, pakviesime artimiausiu metu. O tiems, kurie sumanysite šiuo maršrutu keliauti patys, patariame: nepamirškite apsiauti patogius batus – laipioti stačiais mediniais laipteliais ir statokais kalnų šlaitais teks nemažai.
