Tokius duomenis paskelbė Stokholmo tarptautinių taikos tyrimų institutas SIPRI.
Instituto paskelbtoje apžvalgoje teigiama, kad per 2007-2011 metus daugiausiai – 44 proc. – pasaulio įprastinės ginkluotės importavo Azijos ir Ramiojo vandenyno šalys.
19 proc. pasaulio ginkluotės įsigijo Europa, 17 proc. – Vidurio Rytų šalys, 11 proc. – Šiaurės ir Pietų Amerika, 9 proc. – Afrikos šalys.
Per šiuos metus Indija tapo didžiausia ginklų importuotoja, kuriai tenka 10 proc. planetos įprastinių ginklų importo. Po jos ėjo Pietų Korėja (6 proc.), Kinija (5 proc.), Pakistanas (5 proc.) ir Singapūras (4 proc.).
Šios penkios šalys importavo beveik trečdalį (30 proc.) pasaulinės ginkluotės.
Instituto analitikas Pieteris Wezemanas pastebi, kad pagrindinės ginklų importo šalys Azijoje laipsniškai ima plėtoti savo karo pramonę, kad sumažintų priklausomybę nuo išorės.
Kinija, kuri buvo pasaulio ginklų importo lyderė 2006 ir 2007 metais, dabar užima ketvirtąją vietą. Šalis vis mažiau importuoja ginklų iš užsienio dėl tobulėjančios jos pačios ginklų pramonės. Didėjant Kinijos ginkluotės eksportui, Pakistanas vis daugiau žvalgosi į jos rinkas.
Kinija yra šešta didžiausia pasaulio ginklų eksportuotoja po JAV, Rusijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos.
Didžiausia ginklų importuotoja Europoje 2007-2011 metais tapo Graikija.
Per 2002-2011 metus Sirija savo ginkluotės importą padidino net 580 proc. Didžioji to dalis yra tiekiama iš Rusijos. Per šį laikotarpį Venesuela importavo taip pat penkis kartus (555 proc.) daugiau.
Nors Vidurio Rytų regionas per šiuos metus ginkluotės importą sumažino 8 proc., greitu laiku tikimasi sulaukti atvirkštinio proceso.
