Šių metų birželis pasaulyje buvo karščiausias per visą meteorologinių stebėjimų istoriją. Globalus atšilimas planetoje realus. Jo pikas turėtų būti pasiektas 2030 metais. Šiaurės Amerikoje šilumos rekordai užfi ksuoti per visus praėjusius šių metų mėnesius. Spartus vidutinės temperatūros augimas stebimas ir kone visoje planetoje.
Ledynai tirpsta labai sparčiai
Nors globalų atšilimą skirtingos mokslininkų grupės vertina nevienodai ir dalijasi įvairiomis prognozėmis, iš esmės visi sutinka, jog šis procesas vyksta gana sparčiai. Vieni specialistai linkę jį sieti visų pirma su cikliškais, natūraliais klimato pokyčiais, kiti kaltina vadinamąjį antropogeninį faktorių – intensyvią žmogaus ūkinę veiklą, atmosferos taršą ir dėl to susidarantį vadinamąjį šiltnamio efektą.
Šiųmetis birželis tapo karščiausiu planetoje per visą meteorologinių stebėjimų istoriją ir pagerino karščio rekordą, užfi ksuotą 2005 metais.
Įdomu, kad greta rekordinių karščių atskiruose planetos regionuose fi ksuojami ir neregėti kritulių kiekiai. Seniai nematytos liūtys šiemet jau prausė Vidurio Europą, centrines JAV valstijas, Kiniją, Indiją. O didžioji Australijos dalis kentė neregėtas sausras.
Dar vienas šių metų rekordas – mažiausi per visą istoriją Antarktidos ledynų plotai. Piečiausio žemyno ledynai nenumaldomai tirpsta nuo 1990 metų. Alpėse ledynai tirpsta ir šiuo metu dengia mažiausią plotą per 150 stebėjimo metų. Golfo srovė visus metus maždaug dviem laipsniais šiltesnė nei įprasta. Palaipsniui kyla pasaulinio vandenyno lygis. Jei situacija nebus suvaldyta, jau po keliasdešimties metų žemėlapyje neliks žemose koralinėse salose esančių valstybių, tokių kaip Maldyvai ar Tuvalu.
Ieškoma skubių sprendimų
Mokslininkai ieško būdų, kaip stabdyti nenumaldomai vykstančią klimato kaitą. Vieningai sutariama, kad šiltnamio efektą radikaliai susilpninti galima tik vienu būdu – mažinant anglies dvideginio išmetimą į atmosferą. Tačiau sparčiai augant pramonės pajėgumams, ypač tokiose šalyse kaip Kinija ar Indija, tai padaryti yra labai sunku. Ieškoma alternatyvių būdų, kaip sumažinti anglies dvideginio kiekius atmosferoje. Viena patikimiausių, tačiau ilgalaikių priemonių – miškingų teritorijų plėtra planetoje.
Tačiau miškų augimas – ilgalaikis procesas. Kita kur kas sparčiau įgyvendinama priemonė – alternatyvios energetikos plėtra, spartesnis elektromobilių ir panašių ekologiškų transporto rūšių diegimas. Tačiau bene daugiausia vilčių teikiantis sumanymas – lėktuvais purkšti viršutiniuose atmosferos sluoksniuose specialius aerozolius, kurie atspindėtų dalį saulės spindulių. Tai leistų sumažinti temperatūros augimą, tačiau bėda ta, kad aerozolius paskleisti virš visos planetos būtų beprotiškai brangu ir techniškai beveik neįmanoma. O jei tai bus daroma tik virš atskirų regio nų ar šalių, tai turės neigiamų pasekmių kaimyniniams regionams.
Išeitį sufleruoja ugnikalnis
„Pavyzdžiui, jei purškiamu aerozoliu būtų bandoma dirbtinai palaikyti istoriškai nusistovėjusias temperatūras Kinijoje, kaimyninėje Indijoje tai sukeltų ženklų klimato atvėsimą ir padidintų drėgnumą. Jei dirbtinių klimato stabilumo palaikymo priemonių būtų imtasi virš Indijos teritorijos, kaimyninėje Kinijoje tai sukeltų klimato šilimą, o tai yra visiškai nepriimtina“, – teigia Karnehgio-Melono universiteto Pitsburge ( JAV) profesorius Keitas Rikis.
Anot jo, idėja dirbtinai skleidžiamais aerozoliais koreguoti pasaulio klimatą mokslininkams kilo po 1991 metais Filipinuose įvykusio Pinatubo ugnikalnio išsiveržimo. Tada į atmosferą pakliuvo milžiniškas kiekis sulfato junginių, kurie, patekdami į viršutinius atmosferos sluoksnius, sudarė aerozolio daleles. Dėl šio proceso vidutinė pasaulio temperatūra sumažėjo maždaug puse laipsnio Celsijaus.
Argentinoje šalčiau nei Antarktidoje
JAV Stenfordo universiteto mokslininkai patvirtino, kad gamtos anomalijos, itin dideli karščiai bus būdingi ir šių metų vasaros antrai pusei.
Kai kuriuose planetos kampeliuose pastebimi ir visiškai priešingi reiškiniai. Pietų Amerikos pietinėje dalyje – Čilėje, Argentinoje, Urugvajuje ir Paragvajuje temperatūra nukrito neregėtai žemai. Nors dabar pietų pusrutulyje žiema, net visko matę argentiniečiai neprisimena 14–15 laipsnių šalčio. Argentinoje šalčiai jau pasiglemžė beveik dviejų dešimčių žmonių (daugiausia benamių) gyvybes. Paradoksalu, kad centrinėje Argentinoje dabar šalčiau, nei argentiniečių poliarinėje stotyje „Marambio“, kuri yra Antarktidoje. Būtent iš Antarktidos į Pietų Ameriką plūsta šalto oro masės.
Manvydas Vitkūnas
