Prie protestų prieš finansų korporacijas bangos prisidėjo ir mokslininkai – jie įrodė, kad pasaulio ekonomiką valdo saujelė didžiųjų korporacijų.
Praėjusią savaitę paviešintas 43 tūkst. tarptautinių korporacijų ryšių tyrimas atskleidė mažą jų grupę, turinčią neproporcingai didelę įtaką pasaulio finansams.
Tai, kad maža dalelė bankininkų kontroliuoja didžiąją dalį pasaulio ekonomikos, veikiausiai nėra naujiena jau mėnesį tebetrunkančių protestų ,,Užimk Volstritą“ dalyviams.
Pirmasis mokslinis paaiškinimas
Vis dėlto Ciuricho technologijų instituto mokslininkai laikomi pirmaisiais, kurie moksliškai paaiškino tokio tinklo veikimą. Jis sudarytas remiantis matematiniais skaičiavimais ir tarptautinių korporacijų duomenimis.
Anksčiau atliktos studijos parodė ryšius tarp kelių didžiausių tarptautinių korporacijų, tačiau jose nebuvo atsižvelgta į netiesioginius ryšius ir nuosavybę, įtraukta nedaug tyrimo objektų.
,,Realybė yra kompleksinė, todėl turėjome atsiriboti nuo dogmų, ar tai būtų konspiracijos, ar laisvosios rinkos teorijos, – ,,New Scientist“ teigė Jamesas Glattfelderis. – Mūsų tyrimas paremtas realybe."
Sąsajų tinklas
Ciuricho mokslininkų komanda iš 37 mln. įmonių informaciją turinčios ,,Orbis 2007“ duomenų bazės atrinko 43 060 tarptautinių korporacijų ir jas jungiančių bendrovių.
Jie sukonstravo modelį, kuris atspindėjo kompanijų valdymo schemas per akcininkų tinklus. Tyrimas atskleidė, kad egzistuoja 1 318 korporacijų, kurių valdymas persidengia, branduolys. Kiekviena iš šių korporacijų turi ryšį bent su dviem kitomis kompanijomis, o vidutiniškai susijusių bendrovių skaičius siekia net 20.
Visos šios korporacijos gauna apie 20 proc. pasaulinių pajamų, tačiau joms priklauso didžioji dalis technologijų ir gamybos įmonių, kurios sukuria apie 60 proc. pajamų.
Giliau nagrinėjant kompanijų saitus išsiaiškinta, kad 147 korporacijos iš minėtų 1 318 yra dar artimiau susijusios – jų valdymo organuose figūravo kitų branduolio įmonių atstovai. Šis branduolys kontroliuoja apie 40 proc. didžiojo tinklo gaunamų pajamų.
Galingiausi – bankai
„Mažiau nei 1 proc. kompanijų kontroliuoja apie 40 proc. viso tinklo pajamų„, – tyrimo rezultatus pristatė J. Glattfelderis. Pasak jo, didžiąją dalį tinklo branduolio sudaro finansų institucijos, pirmajame dvidešimtuke atsidūrė bankai ,,Barclays“, ,,JP Morgan Chase„, ,,Goldman Sachs“.
Kai kurios tyrimo prielaidos jau sulaukė kritikos strėlių, bet ,,New Scientist" kalbinami sudėtingų sistemų analitikai teigė, kad tai svarbios pastangos kuriant unikalią sistemą, parodančią, kas kontroliuoja pasaulį. Pasak jų, ši sistema galėtų būti naudinga ir ieškant sprendimų, kaip kapitalizmą padaryti stabilesnį.
Londono universiteto makroekonomikos ekspertas Johnas Driffillas teigia, kad šio tyrimo esmė nėra tik išsiaiškinti, ar tikrai maža dalelė žmonių kontroliuoja pasaulio ekonomiką. Modelis, pasak jo, pateikia konkrečių įžvalgų, kaip užtikrinti stabilumą.
Pavojinga priklausomybė
Ciuricho mokslininkų teigimu, galios koncentracija savaime nėra nei blogai, nei gerai. Tačiau tokia didelė tinklo baranduolio kompanijų priklausomybė nereiškia nieko gero. ,,2008 metais pasaulis pamatė, kokie nestabilūs tokie tinklai. Jei kompaniją sukrečia problemos, užkratas plinta", – teigė J. Glattfelderis.
„Tik pažvelgęs į atskiras sistemos dalis suvoki, kaip tvirtai šie dalykai susiję„, – sutinka George'as Sugihara, kompleksinių sistemų ekspertas iš Kalifornijos Skripso instituto, dirbęs ,,Deutsche Bank“ patarėju.
G. Sugihara ramina protestuotojus – šis galios tinklas veikiausiai nėra konspiracinių bandymų užvaldyti pasaulį padarinys. ,,Gamtoje tokios struktūros susidaro natūraliai", – teigia mokslininkas. Pasak jo, tarptautinės korporacijos perka viena kitos akcijas verslo sumetimais, o ne kad dominuotų.
Nuosavybė ar kontrolė?
Naujosios Anglijos kompleksinių sistemų instituto vadovas Yaneeras Bar Yamas žiniasklaidai vardijo tyrimo trūkumus. Pasak jo, studijoje nuosavybė prilyginama kontrolei, o tai nėra visuomet teisinga. Daugumos kompanijų akcijas turi fondų valdytojai, kurie nebūtinai kontroliuoja tų korporacijų veiksmus. Todėl, mokslininko teigimu, jų poveikį sistemos elgsenai reikia smulkiau analizuoti.
Ciuricho mokslininkai atkreipia dėmesį, kad šiandien didžiausias klausimas – ar korporacijų tinklas gali ekonominę galią paversti politine. Išlaikyti sąmokslą tokiam skaičiui veikėjų būtų sunku. Mokslininkai prognozuoja, kad tinklo nariai toliau sėkmingai konkuruos pasaulio sistemoje, bet turės ir bendrų interesų. O tai, kad pokyčiai tinkle nevyktų, gali būti vienas iš tų interesų.
FAKTAI: tinklo korporacijų TOP 50
1. ,,Barclays“
2. ,,Capital Group Companies“
3. ,,FMR Corporation“
4. AXA
5. ,,State Street Corporation“
6. ,,JP Morgan Chase“
7. ,,Legal & General Group“
8. ,,Vanguard Group“
9. UBS
10. ,,Merrill Lynch“
11. ,,Wellington Management“
12. ,,Deutsche Bank“ bankas
13. ,,Franklin Resources“
14. ,,Credit Suisse Group“
15. ,,Walton Enterprises“
16. ,,Bank of New York Mellon“
17. ,,Natixis“
18. ,,Goldman Sachs Group“
19. ,,T Rowe Price Group“
20. ,,Legg Mason“
21. ,,Morgan Stanley“
22. ,,Mitsubishi UFJ Financial Group“
23. ,,Northern Trust Corporation“
24. ,,Société Générale“
25. ,,Bank of America“
26. ,,Lloyds TSB Group“
27. ,,Invesco“
28. ,,Allianz SE 29“
30. ,,Old Mutual Public Limited Company“
31. ,,Aviva“
32. ,,Schroders“
33. ,,Dodge & Cox“
34. ,,Lehman Brothers“ *
35. ,,Sun Life Financial“
36. ,,Standard Life“
37. CNCE
38. ,,Nomura Holdings“
39. ,,The Depository Trust Company“
40. ,,Massachusetts Mutual Life Insurance“
41. ,,ING Groep“
42. ,,Brandes Investment Partners“
43. ,,Unicredito Italiano SPA“
44. ,,Deposit Insurance Corporation of Japan“
45. ,,Vereniging Aegon“
46. ,,BNP Paribas“
47. ,,Affiliated Managers Group“
48. ,,Resona Holdings“
49. ,,Capital Group International“
50. ,,China Petrochemical Group Company“
*,,Lehman Brothers“ dar egzistavo per 2007 metų tyrimą
