Pentagono gynybos mokslininkai ketina sukurti kibernetinių vabzdžių kariuomenę, kurią būtų galima valdyti iš nuotolio ir kuri galėtų aptikti sprogstamuosius užtaisus bei siųsti apie juos signalus.
Sumanyta vabzdžių lėliukėms įdiegti mikroschemas, kurios liktų vabzdžių kūnuose ir vėliau pasiduotų nuotoliniam valdymui. Ekspertai BBC sakė, kad kai kurios šio sumanymo idėjos įvykdomos, tačiau kitos atrodo „absurdiškos“. Panašus sumanymas valdyti širšes žlugo, kai šios išskrido ieškoti maisto ir poruotis.
Naujoji idėja – Gynybos priešakinių tyrimo projektų agentūros (Defence Advanced Research Projects Agency, DARPA) kūdikis; ši agentūra siekia JAV kariuomenės technologinio pranašumo. Ji pasiūlė suinteresuotoms šalims dalyvauti konkurse dėl vabzdžių projekto ir pateikti „novatoriškų“ pasiūlymų.
„Gamybos linija“
DARPA įsitikinusi, kad mokslininkai gali daryti įtaką vabzdžių, – laumžirgių ir kandžių – evoliucijai, kol jie dar yra lėliukėse.
„Kiekvienoje metamorfinėje stadijoje vabzdžio organizmas išgyvena atsinaujinimo procesą, kai gali užgyti žaizdos, o aplink pašalinius organizme esančius kūnus esantys organai atsinaujinti“, – sakoma pasiūlymo dokumente.
Pašaliniai kūnai, kuriuos ketinama implantuoti – ypatingos mikroschemos, „memai“, kurie, vabzdžiui visiškai išsivysčius, gali priimti nuotolinio valdymo signalus ar jausti tam tikras chemines medžiagas, taip pat ir tas, kurios yra sprogstamuosiuose įtaisuose. Invazinė chirurgija gali „sąlygoti hibridinių vabzdžių-memų gamybos liniją“, – teigia DARPA.
Skelbiamo konkurso nugalėtojas privalės sukurti „vabzdį, penkių metrų spinduliu galintį aptikti tam tikrą taikinį, esantį už šimto metrų“.
„Vabzdys-kiborgas“ taip pat privalo „sugebėti iš atitinkamų daviklių siųsti duomenis su informacija apie aplinką. Tarp šių daviklių gali būti dujų davikliai, mikrofonai, vaizdo medžiaga ir kita.“
Mokslininkai, kuriuos kalbino „BBC News“, nebuvo įsitikinę šio sumanymo sėkme. Entomologijos ekspertas dr. George‘as McGavinas iš Oksfordo universiteto Gamtos istorijos muziejaus sakė, kad jam šis sumanymas atrodo „absurdiškas“.
„Ne visos trenktos idėjos bevertės, kai kurios atneša naudos, bet jaučiu, kad ši veikiausiai naudos neatneš, – sakė jis. – Visa, ką pageidauja daryti suaugę vabzdžiai – tai daugintis ir dėti kiaušinėlius. Reikėtų pakeisti visą smegenų sandarą“.
Dr. McGavinas sakė, kad metamorfinėje stadijoje įdiegti technologinius įtaisus reikiamoje vietoje pasirodė neįmanoma, ypač atsižvelgiant į skraidymą.
Profesorius Andrew Parkeris, Gamtos istorijos muziejaus Zoologijos skyriaus tyrimų vadovas ir biomimetikos specialistas, sakė, kad sumanymas nėra neįmanomas, tačiau turi savo ribas.
Technologijos gali padėti nukreipti vabzdį prie chemikalų, kurių yra antžeminėse bombose, tačiau iki viso skrydžio kontrolės dar labai toli.
Muziejaus Entomologijos ekspertas Stuartas Hine‘as pritarė, kad vabzdžius galima naudoti, norint aptikti sprogstamuosius užtaisus, tačiau pridūrė: „Jaučiu, kad tokių kibernetinių vabzdžių ir mašinų mišrūnų sukūrimo galimybė įmanoma tik fantastikoje“.
Norint gauti vabzdžių siunčiamus signalus, reikėtų „kelių pėdų diametro“ antenos, „esančios gana arti, o tai operacijos slaptumą padarytų neįmanomą“.
Ankstesni DARPA eksperimentai, kuriuose buvo siekiama priversti bites ir širšes aptikti sprogstamųjų medžiagų kvapą, žlugo, kai „maitinimosi ir poravimosi instinktas neleido jiems patikimai atlikti užduoties“, – sakoma DARPA išplatintame kreipimesi.
DARPA buvo įkurta 1958 m., jos tikslas – užtikrinti JAV karinės technologijos viršenybę per šaltąjį karą. DARPA tinklapyje sakoma, kad organizacijoje dirba apie 240 žmonių, jos biudžetas – 2 bilijonai JAV dolerių. Sakoma, kad dauguma DARPA sumanymų yra sėkmingi, tačiau ji susilaukė ir kritikos dėl nenaudingų ir nepraktiškų projektų.
Buvęs DARPA direktorius 1975-aisiais yra sakęs: „Kai pralaimime, pralaimime žiauriai“.
Gary Kitchener, „BBC News“
