Ligos suriečia ir pačius didžiausius darbštuolius, tad ir jiems anksčiau ar vėliau tenka prašyti skirti pašalpą.
„Sodros“ Panevėžio skyriaus vyriausioji specialistė Vaiva Mockevičienė sako, kad kiekvieną mėnesį vidutiniškai išmokama apie 5 500 ligos pašalpų. Šių duomenų lyginti su ankstesnių metų rezultatais negalima, nes dabar „Sodros“ Panevėžio skyrius ligos pašalpas moka ir Pasvalio, Rokiškio, Kupiškio, Biržų ligoniams. Pernai jos buvo mokamos tik gyvenantiesiems Panevėžio mieste ir rajone.
Nemokėjo
Kaip teigia V. Mockevičienė, per pirmą šių metų pusmetį „Sodros“ Panevėžio skyriuje iki ligos pašalpos išmokėjimo buvo patikrinti 227 asmenų medicininiai dokumentai. Kai kuriems tariamiems ligoniams pašalpos nebuvo išmokėtos – iš viso 6 456 litai.
Pažeidimus laikinojo nedarbingumo metu nustato gydantys gydytojai ir „Sodros“ specialistai. „Jeigu kyla įtarimų dėl laikinojo nedarbingumo pagrįstumo, sveikatos priežiūros įstaigose tikrinami medicininiai dokumentai, apdraustieji gali būti kviečiami į Gydytojų konsultacinės komisijos posėdžius, kuriuose įvertinama jų sveikatos būklė ir darbingumas“, – sako V. Mockevičienė.
Prieš priimdami sprendimą dėl ligos pašalpos mokėjimo „Sodros“ specialistai aiškinasi pažeidimų priežastis, jų įtaką asmens laikinojo nedarbingumo trukmei. Išsiaiškinus visas aplinkybes ir sprendžiama, skirti ar neskirti ligos pašalpą arba jos mokėjimą nutraukti nuo pažeidimo padarymo dienos.
Ligos pašalpa nebus mokama, jeigu asmuo tapo laikinai nedarbingu dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikaltimą, pats sužalojo savo sveikatą, apsimetė sergančiu arba tapo laikinai nedarbingu dėl girtumo ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis.
Pašalpa gali būti nemokama ir tiems, kurie pažeidžia gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvyksta pas gydytoją ir kt.
Svarbu atlyginimas
V. Mockevičienė sako, kad dažnam kyla klausimas: nuo ko priklauso ligos pašalpos dydis ir kaip ji skaičiuojama.
„Primename, kad ligos pašalpos dydis priklauso nuo to, koks asmens darbo užmokestis ir jo mokamos socialinio draudimo įmokos. Kuo didesnės draudžiamosios pajamos, tuo bus didesnė ir ligos pašalpa“, – aiškina vyriausioji specialistė.
Ligos pašalpą už pirmas dvi kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys. Nuo trečiosios nedarbingumo dienos – „Sodra“.
Darbdavio mokamos ligos pašalpos dydis gali būti nuo 80 iki 100 procentų vidutinio sergančio asmens darbo užmokesčio.
„Sodros“ mokamos pašalpos dydis nuo trečiosios iki septintosios laikinojo nedarbingumo dienos – 40 procentų, nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos – 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
V. Mockevičienė pabrėžia, kad kompensuojamasis uždarbis nustatomas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris kalendorinius mėnesius. Į kompensuojamąjį uždarbį įskaitomos visose darbovietėse gautos pajamos, nuo kurių buvo skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.
Geriau internetu
Prašymą ligos pašalpai skirti asmuo gali atsiųsti paštu, pateikti atvykęs į skyrių arba internetu per elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą.
Teikiant prašymą internetu ligos pašalpa, pasak vyriausiosios specialistės, paskiriama greičiau. Be to, šis prašymo pateikimas yra patogesnis – nereikia vykti į „Sodros“ skyrių ar siųsti paštu.
Dabar jau apie 50 procentų prašymų gyventojai pateikia per elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą.
„Per šią sistemą teikiant prašymą ligos pašalpai skirti elektroninis parašas nebūtinas – pakanka asmens registracijos elektroninės bankininkystės priemonėmis“, – sako V. Mockevičienė. Ji primena, kad ligos pašalpa yra skiriama, jeigu asmuo pateikia prašymą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo ligos pabaigos.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
