Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad plaučių vėžio riziką lemia genų, aplinkos ir gyvenimo būdo sąveika. Laimei, bent jau pastarąjį mes galime keisti. Tad Nacionalinio vėžio instituto
Vėžio epidemiologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Everatt paneigia su šios ligos atsiradimu susijusius mitus ir atskleidžia, kurie veiksniai turi didžiausios įtakos bei, kaip jų išvengti.
Kurie veiksniai reikšmingiausi?
Anot dr. R. Everatt, svarbiausi rizikos veiksniai yra rūkymas, darbo aplinka, oro tarša, nevisavertė mityba, genetinis polinkis:
„Apie 15 proc. plaučių vėžio atvejų siejami su oro tarša, kurios pagrindiniai šaltiniai yra transportas, šilumos, energetikos bei kitos pramonės įmonės. Moksliniai tyrimai rodo, kad tarp asmenų, gyvenančių padidinto užterštumo teritorijose, atitinkamai didėja ir rizika susirgti plaučių vėžiu. Tuo tarpu su profesiniais veiksniais siejama apie 10 proc. ligos atvejų.
Nustatyta, kad kai kurių pramonės sričių ir profesijų darbuotojai, veikiami asbesto, dervų, suodžių, silicio, chromo, nikelio ir kai kurių kitų medžiagų, dažniau suserga šia liga. Taip pat, ilgalaikis ir intensyvus dyzelinių variklių išmetamųjų dujų poveikis gali padidinti ligos riziką“.
Vis tik kitus plaučių vėžio rizikos faktorius epidemiologė laiko mažiau reikšmingais, palyginti su rūkymu. Mokslininkų verdiktas negailestingas – rūkymas yra reikšmingiausias plaučių vėžio rizikos veiksnys, kuris sukelia daugiau kaip 8 iš 10 ligos atvejų.
Nors žmonės rūko dėl nikotino, kuris pats nėra kancerogenas, jis sukelia priklausomybę, dėl kurios įklimpstama į šį žalingą įprotį. Na, o rūkant cigaretes, įkvepiama dūmų, kuriuose yra apie 5 tūkst. cheminių junginių, iš kurių 70 – kancerogeniški, arba kitaip – pažeidžia ląstelių DNR. Ilgainiui kaupiantis DNR pažaidoms, ląstelės gali pradėti nekontroliuojamai augti ir daugintis – vystosi vėžys.
„Įrodyta, kad rūkantys asmenys plaučių vėžiu serga iki 20 kartų dažniau lyginant su niekada nerūkiusiais. Net ir retkarčiais tuo piktnaudžiaujančių tikimybė susirgti yra didesnė. Na, o kuo ilgiau asmuo rūko ir kuo daugiau cigarečių per dieną surūko – tuo ligos rizika didėja“, - konstatuoja dr. R. Everatt.
Čia epidemiologė primena ir pasyvaus, kitaip vadinamo antriniu, rūkymo pavojų, kuomet tabako dūmai įkvepiami būnant prirūkytose patalpose. Jau įrodyta, kad nerūkantiems asmenims, kvėpavimas tabako dūmų užterštu oru yra rizikos veiksnys, kai kalbame apie šią grėsmingą ligą.
Kalbant apie genetikos įtaką plaučių vėžio atsiradimui, nėra aišku, kiek nulemia paveldimumas, o kiek – dažnas buvimas šalia rūkančių artimųjų. Tačiau nustatyta, kad, jei šeimos narys yra sirgęs plaučių vėžiu, tikimybė juo susirgti patiems padvigubėja.
Sprendimas - sveika gyvensena nerūkant
Kaip jau minėta aukščiau, mityba taip pat gali turėti įtakos ligos atsiradimui arba priešingai – padėti jos išvengti. „Nemažai tyrimų atskleidė, kad žmonės, kurie vartoja daugiau vaisių ir daržovių, rečiau serga plaučių vėžiu. Kas yra apsauginis veiksnys – vaisiuose ir daržovėse esančios tam tikros medžiagos, ar jų visuma – dar tiriama“, - sako mokslininkė.
Dr. R. Everatt taip pat pastebi paradoksą – į Lietuvą atkeliavus sveikos gyvensenos bumui, žmonės sportuoja, sveikiau maitinasi, bet cigarečių savo gyvenime ne visada atsisako. Deja, žalingas jų poveikis nėra panaikinamas pasirinkus kitu požiūriu sveikesnę gyvenseną.
Ar saugesnės alternatyvos tikrai saugesnės?
Be jokios abejonės, kad geriausias būdas išvengti plaučių vėžio – visiškai mesti rūkyti. Tačiau, nors tyrimai rodo, kad dauguma rūkančiųjų norėtų atsikratyti šio įpročio, jie nesugeba to padaryti savarankiškai.
Tad negalintys ar nenorintys visiškai mesti rūkyti žmonės dažnai atsigręžia į šiandien prieinamas mažesnės žalos alternatyvas – elektronines cigaretes ar bedūmius tabako gaminius. Vis tik kol kas mokslininkė šias priemones vertina atsargiai.
„Iki šiol atliktų mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad elektroninės cigaretės galbūt yra mažiau kenksmingos už įprastas cigaretes. Vis tik, ilgalaikis jų poveikis dar nėra žinomas.
Kol kas nėra ir vieningos nuomonės ar elektroninės cigaretės padeda mesti rūkyti bei, ar dėl sukeliamos priklausomybės nuo nikotino jos neskatina jaunų žmonių pradėti rūkyti. Kad būtų atsakyta į visus klausimus, reikia daugiau mokslinių tyrimų“, - sako dr. R. Everatt.
Anot mokslininkės, elektroninės cigaretės pripildomos tirpalo, kuris rūkant garuoja. Tokiu arba pakaitinės nikotino terapijos būdu gaunamas tik nikotinas, o kancerogeninių tabako degimo produktų į organizmą nepatenka. Tačiau, garuose, nors ir nedideli kiekiai, vis tik randama galimai kenksmingų cheminių medžiagų, kurių poveikis dar nėra žinomas.
Na, o neretai pasigirstančias kalbas apie tai, kaip kosmetikos priemonės, buitiniai chemikalai ar maisto gaminimo metu susidarančios medžiagos, kurias įkvepiame, susiję su plaučių vėžio atsiradimu, dr. R. Everatt vadina tiesiog gandais. Kai kurios iš tų medžiagų yra siejamos su kenksmingu poveikiu sveikatai, tačiau apie jas kalbėti, kaip apie plaučių vėžio priežastis, šiuo metu rimto pagrindo nėra – mokslinių įrodymų tam nepakanka, o ir šių veiksnių svarba neesminė, lyginant su cigarečių rūkymu.
