„Veido lietimas, jo kasymasis yra prigimtiniai melagių kūno kalbos signalai. Be to, juos labai akivaizdžiai galima pamatyti stebint vaikus. Juk jei mažas vaikas pasako kokį nors melą, tačiau aiškiai supranta, kad melavo ir pasielgė netinkamai, greitai užsidengia burną“, – sako Laurynas Pečkaitis.
Taip pat vaikų akivaizdi reakcija ir į melą – įtardami, kad girdi netiesą, jie linkę užsidengti ausis. Vis dėlto, kūno kalbos specialistas teigia, jog augdami imame suvokti, kad tokios reakcijos į melą yra labai akivaizdžios, todėl stengiamės išmokti jas nuslėpti.
Kaip atpažinti melagius?
Anot Lauryno Pečkaičio, kada suaugęs žmogus meluoja, jis natūraliai ima taip pat kelti ranką prie veido, tačiau laiku suvokęs, kad šis gestas gali išduoti apie melą, smegenys sukuria kitą tikslą – nevalingą sagos, kaklaraiščio pasitaisymą, nežymų pasikasymą. Šie gestai išduoda žmogaus viduje kilusį nervingumą.
„Tradiciškai meluojantys žmonės vengia akių kontakto, tačiau kol yra nepažengę. Vėliau melagiai išmoksta žiūrėti į akis. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kaip išsiduoda šiuolaikiniai, nuolatos su žmonėmis dirbantys melagiai“, – kalba kūno kalbos specialistas.
Jo teigimu, dabartiniai melagiai išsiduoda ilgesniu nei įprastai akių kontaktu. Natūralus akių kontaktas paprastai trunka apie 3 sekundes, vėliau įprastai žvilgsnis kur nors nukrypsta.
„Vis dėlto, bendraujant su pašnekovu, kuris meluoja, galime jausti, kad jis savo žvilgsniu tiesiog nori nusmeigti, kada užtikrintai kažką sako, žiūri į akis ilgiau nei 3 sekundes, tačiau tokioje situacijoje paprastai vis tiek suvokiame, kad kažkas ne taip. Taigi, įsidėmėkite, jog ilgas akių kontaktas nėra natūralu“, – akcentuoja pašnekovas.
Taip pat šiuolaikiniai melagiai demonstruoja ryškesnes emocijas, negu būna natūralios, jų gestai tampa ypač platūs ir emocingi. Laurynas Pečkaitis aiškina, kada pašnekovas yra nepasiruošęs atsakyti į jam užduotą klausimą, meluoja, yra įspraustas į kampą, jis pradeda anksčiau gestikuliuoti, nei kalbėti.
„Jei žmogus pradeda pirmiau kalbėti, o vėliau tik lėtais, užtikrintais gestai papildo savo kalbą, reiškia jis kalba nuoširdžiai ir nemeluoja. Kitu atveju – kvepia melu. Be to, įprastai meluojant žmogus pradeda visada daugiau judėti, svyruoti, vaikščioti. Tai išduoda nervingumo būseną“, – atskleidžia L. Pečkaitis.
Anot pašnekovo, meluojantys žmonės kur kas dažniau kartoja teiginius, pavyzdžiui, atsakant į klausimą, jiems reikia daug stipriau ir emocionaliau pakartoti atsakymą kelis kartus, kadangi nesąmoningai jie nori taip įtikinti ne tik pašnekovą, tačiau ir save.
Ką parodo rankos paspaudimas?
Jei žmogus yra įpratęs kitais manipuliuoti, jį gali išduoti nekontroliuojami maži gestai, kaip nerviniai tikai: trūkčiojantys raumenys, trūkčiojanti akis ar skruostų raudonis.
Atvejais, kada žmogus jaučiasi viršesnis, tai parodo jo žiūrėjimas į kitą iš aukšto, pakeltas smakras, o jei nešioja akinius, norėdamas parodyti savo viršenybę, į kitą žiūrės pro akinių viršų.
„Tai, kad žmogus jaučiasi viršesnis už kitus, gali išduoti ir fizinis atstumas, kadangi tokie žmonės palaiko didesnį atstumą, neįsileidžia kitų į asmeninę zoną, palaiko didesnį oficialumą.
Be to, rankos paspaudimas pasisveikinant tiesiogiai atsispindi, koks žmogaus požiūris į kitą asmenį, tarpusavio santykius. Taigi, bet koks, kad ir ne itin žymus rankos dėjimas iš viršaus sveikinantis reiškia žmogaus polinkį dominuoti“, – nurodo Laurynas Pečkaitis.
