Kadangi nuodėmė tikėt burtais, sapnais ir visokiais kitokiais zababonais, tai tikrai nežiūri niekas kada nuimt sudžiuvusias gėles nuo kapo. Kas gali iš artimųjų ar giminaičių sutvarko pagal galimybes, aišku dar galutinai netvarko todėl, kad žemė nesusistovėjus, dar gali suslūgti, sukristi žemės, bet sudžiūvusio šiukšlyno tai tikrai nelaiko.

Pasisakysiu ir aš.Tai buvo 20 metų atgal.Mirus vyrui šeima iki keturnedėlio sugalvojo pastatyti paminklą ir sutvarkyti kapą.Nors tame krašte labai tikima kad iki keturnedėlio neliesti kapo.Po savaitės jau meistrai kasė,kalė,,rausė kapą.Po dviejų savaičių,prieš keturnedėlį išėjo velionio sesuo.Na....norim tikim,norim ne.Mes po poros sav po artimo mirties nešėm nyvytusį vainiką,tikinti moteris priėjo ir liepė neliesti.Taip ir padarėm.

@Jadvyga.Tai jūsų pasenęs dar sovietinis požiūris tebėra.Čia ne dejavimas, kaip jūs rašote. Tai jūs dejuojate.Man dejuoti nėra ko, nes keturiasdešimt tris metus gyvendamas užsienyje daugiau mačiau ir žinau negu tamsta.Niekas užsienyje savo artimųjų kapų su jokiomis skaldomis neužpila.Kapai yra įdialiai tvarkomi.Kapinių yra kelios rūšys.Vienos, kur kapai gėlėse skendi, kitos kur tik kuklūs paminkliukai stovi trumpoj žolytės vejoj, dar kitos kapinės kur laidojamos urnos labai didelio ploto, gražioje aplinkos vietoje,gražioj vejoj,nežinomoj vietoj ir stovi vienas bendras paminklas visiems išėjusioms į amžimybę.Tiek dar būdamas gyvas žmogus pats išreiškia savo norą, kad po mirties kur norėtų ilsėtis, arba artimieji nusprendžia į kokias kapines laidoti.Nėra taip kaip Lietuvos kapinėse kogolmogol, viskas sumaišyta į vieną, padaryta betvarkė.O tai, kad jūs teigiate jog rankų trūksta kitose darbo srityse, tai meluojate be gėdos jausmo.Darbo rankų užtenka pilnai.Žvelkite savo parašytiems žodžiams teisingomis akimis.Pirma - žmonių yra daug kurie per nepriklausomybės laikotarpį priprato gyventi dykai iš mokamų pašalpų ir darbo biržos mokamų pinigų, antra - nelegaliai dirbantys,trečia - darbdavių mokami maži atlyginimai skatina gyventojus nedirbti, o gyventi iš pašalpų.Darbo rankų Lietuvoje yra pakankamai, tik jokios tvarkos nėra, nes juodas godumas užvaldęs yra.Mokėtų padorius atlyginimus darbuotojų niekur netrūktų, eilės stovėtų dėl darbo.Taip, kad mąstykite ne tik rašydamas, o ir gyvendamas.Tai jūs tebegyvenate savo pasenusiame požiūryje ir matosi, kad iš jo išsilaisvinti neįmanoma.Gyvenimas eina sparčiai į priekį, reikia nevilktis jam iš paskos,o eiti greta.Ne vėjus rašinėti, o kurti, galvoti,kaip keisti viską iš pagrindų.Tai ne vien mano tokia nuomonė ir toks pastebėjimas, tai visų kas yra išvykę kitur gyventi ar dirbti nuomonė.Žmonės išvažiavę pamato daug naujovių ir tai pastebi savo akimis.Todėl ir dalinasi savo patirtimi, savo mintimis ką matė, ką patyrė, savo patarimais bei pasiūlymais.Deja matosi, kad asmeniškai jums to nesuprasti. Pagarbiai

Blogai yra,kad nei seniūnijos nesugeba įvesti
etato darbui, nei bažnyčia nesugeba turėti savo žmogaus, kad už atatinkamą mokestį būtų pageidaujančio asmens prižiūrimas artimojo kapas.Pasodinamos gėlės, prižiūrimas kapas, laistomi augalai.Sakysit yra firmos, o tos firmos ir lieka firmomis.Ten vargas su jais.O čia visdėlto seniūnija Valstybinė įstaiga, turi kapinės kapų sargus, o būtų labai puiku, jei dar būtų ir kitas etatas pagal sutartį kapų priežiūra.Kapų sargė puikiai mato kieno kapai yra netvarkomi ir būtų gerai, kad ji dar pasiūlytų, nukreiptų žmogų, kuris retai apsilanko pas savo išėjusį anapilin artimojo kapo, kad yra būtent mūsų seniūnijoje darbuotojas ar nuo bažnyčios atstovas, kuris teikia tokias paslaugas.Deja niekas apie tai nepagalvoja, kaip galėtų pasiūlyti savo parapijai ar seniūnijos gyventojams tokią žemišką, bet šventą paslaugą.Būtų kapai daug tvarkingesni.Žmonės ieško, teiraujasi gal kas apsiima, tvarko kapus. Lietuvos firmos tvarkančios kapus tokias kainas yra užšaukusios, kad nei vienoje vakarų pasaulio šalyje tokių kainų nėra.Tai absurdų absurdas.Godumui ir tokiam atviram - žiauriam pasipinigavimui tai prarastas sąžiningumas ir žmogiškumas.Firmos Lietuvoje priskaičiuoja viską: vienos žvakės atvežimas - kaina, jos padėjimas ant kapo - antra kaina, žvakės uždegimas - trečia kaina.Tas pats ir su gėlių pasodinimu yra, kiekvienas gėlės sodinukas yra kiekviena atskira kaina ir t.t.Tų kainų priskaičiuoja nnnn ...kartų ir galutinė suma kai pasimato infarktas gali ištikti.Taip taip lietuvaičiai, gimėte be sąžinės, ar tėvai tokius užaugino.Užsienyje tokių nesąmonių nėra.Todėl ten užsako firmas kurios tvarko, nes nėra nuo žmonių lupami devyni kailiai.Kapų priežiūra tikrai nebrangi.Turėtų pasimokyti Lietuvos firmų atstovai kaip reikia dirbti, kad nereikėtų mataruotis po visą Lietuvą,kas, kur ir ką užsakė.Todėl ir kapų priežiūros kaina didelė, nes nori pralobti staiga, o užsakovų maža.Tai ir laksto po visą šalį dėl kapų, nes neturi vienam regione tiek užsakymų, dėl nežmoniškų kainų.Važiuokit ir domėkitės į kitas šalis kaip atliekamas šis darbas ir kokios kainos.Norint uždirbti reikia protingai, nuoširdžiai ir daug dirbti, o ne už keletą dešimčių kapų priežiūrą svajoti milijonus užsidirbti.Nebereikala lietuvius daug kur vadina baltaisiais žydais.Tegul atleidžia už šį išsireiškimą žydų kilmės žmonės.

Mūsų giminėje laikomasi tradicijų kapas nupuošiamas prieš keturnedėlį, prieš įvyksiančias šv. Mišias už velionį

Tragiškai susvetimėjome per nepriklausomybės metus. Net giminės beveik nebesusitikinėja. Jaunimas tikriausiai nebegali įsivaizduoti, kaip Lietuvos žmonės bendravo sovietmečiu. Tai ir kapų "puošyba" brangiomis granito plokštėmis - ne pagarbos išreiškimas, o "nusiplovimas" nuo kapų priežiūros: žolėmis neapaugs, reiškia viskas OK, lankytis nėra reikalo

Parašyta:
Palikite mirusius mirusiems.

O visokie išvedžiojimai, naujų ir senų tradicijų reikalai tai yra žmonių išgalvota, bet ne Dievo.

Tos merginos nuomone nesvarbi, nes ji ne kunigas. Pliurpia, kas šauna į galvą. Yra katalikų religiją išpažįstantys žmonės, kurie laikosi tradicijų. Ir niekas nevertina"" naujų religijų" išpažinejų siūlomų naujovių.

Nėra vienos taisyklės, kada puošti arba nepuošti,kada kas gali ir kada nori tada tvarko savo artimųjų kapus.Užtenka makaronus kabinti.

Mėnesiui kapas paliekamas ramybėje! Ši tradicija - ne kažkokie keisti burtai, o ramybės laikas artimiesiems. Užgydyti netekties skausmą ir tik tada ateiti prie kapo. Tad galvoti reikia ne apie kažkokią tvarką ant kapo, o saugoti artimuosius nuo dar gyvos širdgėlos, kuri nesuvokiamai nuodija mus ir nelysti prie šviežio kapo!!!