Seniai seniai (tiesa, ne taip seniai, kaip pasakose), 2010 metų rugsėjį Sergejus Kolesnikovas išėjo iš savo namų Peterburge ir nuskubėjo į oro uostą. Čia jis nusipirko bilietus pirmiausia į Turkiją, o po to į JAV. S. Kolesnikovas turėjo ko saugotis – juk 17 metų jis glaudžiai bendradarbiavo su uždara finansininkų šutve, kuri mažai kam žinomą Peterburgo banką „Rossija“ pavertė į vieną galingiausių Rusijos finansų imperijų, rašo „The Financial Times“.
Šio leidinio žurnalistai tikina, kad jų tyrimas. kuris yra pagrįstas S. Kolesnikovo pateiktais dokumentais, padeda nutraukti paslapties uždangą nuo banko „Rossija“, tarp kurio akcininkų yra keletas žmonių, tampriai susijusių su V. Putinu. Tarp jų ir ir V. Putino giminaičio sūnus.
Kaip kooperatyvo „Ozero“ nariai supirkinėjo „Gazprom“ aktyvus
„Jurijus Kovalčiukas ir Nikolajus Šamalovas – du stambiausi banko akcininkai – kažkada kartu su V. Putinu tapo Peterburgo apylinkėse esančio ant ežero kranto, prie sodų kooperatyvo „Ozero“ steigėjais.
Daugelio verslininkų ir bankininkų nuomone, šie žmonės – „V. Putino eros naujosios kartos oligarchų, derinančių turtą ir ryšius su aukščiausia šalies vadovybe, branduolys“, nors beveik prieš 12 metų V. Putinas prisiekė „sunaikinti oligarchus kaip klasę“.
Du banko „Rossija“ akcininkai – N. Šamalovas ir KGB atsargos pulkininkas Dmitrijus Gorielovas – per ofšorinę kompaniją gavo lėšų, kurios iš pradžių buvo paaukotos Sankt Peterburgo ligoninių įrenginiams, bet tuo pačiu metu jie įsigijo banko akcijų paketus, sakoma straipsnyje.
Leidinio nuomone, „tie patys fondai ir ofšorinės kompanijos“ galėjo dalyvauti finansuodamos pirmąjį banko „Rossija“ sandorį „Gazprom“ finansiniams aktyvams įsigyti.
„Kai kurie investuotojai tvirtina, kad toliau sekę sandoriai buvo kvazi privatizacijos, kurios įtakojo, kad nuosavybe taptų milijardinę vertę turintys „Gazprom“ aktyvai.
Bankas „Rossija“ neigia šiuos tvirtinimus, pareikšdamas, kad jis augo dėl profesionalios vadybos ir sėkmingos strategijos. Spalio 1 dieną banko aktyvai siekė 274 mlrd. rublių, o 2004 metų pradžioje – 6,7 mlrd. rublių. Vadinasi, metinis augimas viršijo 60 proc., rašo FT.
Leidinio nuomone, istorija, kurią papasakojo S. Kolesnikovas, leidžia įžvelgti V. Putino režimo metamorfozes, „kurios įvyko per aštuonerius jo buvimo valdžioje metus“. Kritikų žodžiais, „Gazprom“ aktyvų perdavimas byloja apie „kylančios naftos paklausos kontekste augantį V. Putino aplinkos apetitą“.
Iš pradžių dalykiniai partneriai pavadino Putiną „bosu“, o vėliau – „caru“
S. Kalesnikovo pasakojimas gali sugriauti asketo, kokiu mėgsta save pristatyti V. Putinas, įvaizdį. „Regis, N. Šamalovas stengėsi pastatyti prašmatnius rūmus savo „carui“, rašoma straipsnyje.
Jeigu tikėti S. Kalesnikovu, dalykiniai partneriai iš pradžių vadino V. Putiną „bosu“, o po to „caru“. „Tik jis vienas galėjo priimti visus sprendimus“, – tvirtina S. Kalesnikovas. Jo žodžiais, kai V. Putinas buvo išrinktas antrai kadencijai, „gimė idėja, kad jis gali valdyti amžinai. Istorija su D. Medvedevu buvo pagrįsta priemonių, kurių dėka jis galėtų likti, paieška“.
„Dokumentai, kuriuos S. Kolesnikovas parodė FT, iš dalies patvirtina jo teiginius, kad pinigai, siunčiami nuo ofšorinių kompanijų, dalyvaujančių banko „Rossija“ transakcijose sąskaitų, vėliau buvo pervedami per kitas kompanijas tam, kad būtų apmokėti statybos darbai kurortiniame komplekse prie Juodosios jūros, kuris, kaip dabar paaiškėjo, buvo suplanuotas kaip slapti V. Putino rūmai“, rašoma straipsnyje.
S. Kolesnikovas, kaip dalykinis O. GorIelovo ir N. Šamalovo partneris, vykdė daugelio mokėjimų priežiūrą. Jo pavardė figūruoja daugelyje dokumentų.
Praėjusiais metais S. Kolesnikovas parašė atvirą laišką prezidentui D. Medvedevui, primena FT. Tuomet N. Šamalovas ir V. Putino spaudos sekretorius paneigė jo teiginius. „Vis dėlto ryšys tarp visų šių transakcijų, apie kurias šiuo metu pasirodo vis daugiau informacijos, kelia vis daugiau klausimų. Jeigu N. Šamalovas kontroliavo pinigus, kurie plaukė į rūmų statybą, tai įsigijęs banko „Rossija“ akcijų ir jo ekspancijos jis taip pat galėjo veikti Putino naudai“, rašoma straipsnyje.
Savo ruožtu V. Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad premjeras „neturi ir niekada neturėjo jokių ryšio su banku „Rossija“, nei su kokiomis nors transakcijomis ar sandoriais per kokias nors ofšorines ar kitokias kompanijas. Su banko augimu jis neturėjo jokios ryšio – galiu oficialiai pareikšti, kad tai yra absurdas“. Parlamentinių rinkimų išvakarėse išlenda įvairios versijos, pridūrė D. Peskovas. S. Kolesnikovo teiginius N. Šamalovas irgi pavadino prasimanymais.
Putino draugų iš gimtinės pakilimo istorija
FT nuomone, V. Putino draugystė su anksčiau minėtais asmenimis užsimezgė dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai jis dirbo Peterburgo mero pavaduotoju ir vadovavo miesto Tarptautinių ekonominių santykių komitetui. „Buvęs mokslininkas S. Kovalčiukas 1990 metais už komunistų partijos lėšas įkurto banko „Rossija“ stambiu akcininku“, – tvirtina leidinys.
Jei dešimtajame dešimtmetyje „Rossija“ vis dar buvo laikomas mažu banku, tai po 2000 metų jis pradėjo keistis. Kompanija „Petromed“, kurią po V. Putino persikėlimo į Kremlių lygiomis dalimis valdė O. Gorielovas ir S. Kolesnikovas, pradėjo gauti naujos medicinos įrangos, už kuriuos mokėdavo turtingi rėmėjai, tiekimo kontraktus.
„Petromed“ turėjo gauti įrangą iš „Siemens“ ir „General Electric“ per Didžiojoje Britanijoje registruotą kompaniją „EM&PS“, kurios bedrasavininkais buvo S. Kolesnikovas, O. Gorielovas ir N. Šamalovas“, – turimus dokumentus cituoja FT.
Po šio apsipirkimo dar liko geradarių suaukotų 85 mln. dolerių. Remiantis S. Kolesnikovo turimais dokumentais, nuo 2002 metų vasario 12 dienos „EM&PS“ pervedė 85 mln. dolerių į Mergelių saloje registruotą ofšorinę firmą „Rollins International“, o ši persiuntė 50 mln. į Panamoje registruotą firmą „Santal Trading“.
S. Kolesnikovas tvirtina, kad O. Gorielovas ir N. Šamalovas šiuos pinigus panaudojo banko „Rossija“ akcijų pakelto įsigijimui. Kiekvienas po 12,6 proc. – jie nusipirko šias akcijas už pinigus, kurie buvo skirti medicinos įrangai.
„Kol 2003–2005 metais buvo atliekamos šios transakcijos, Maskvoje vyko politinės permainos. Jelcino patikėtiniai traukėsi, o jų vietas užiminėjo V. Putino žmonės“, – rašo laikraštis. „Gazprom“ pradėjo pardavinėti savo aktyvus. Tačiau vietoj stambių pasiūlymų atviroje rinkoje, buvo slapčia perleidžiami aktyvai, iš kurių praturtėjo „Rossija“, – teigia opozicionierius Vladimiras Milovas.
2005 metų sausį paaiškėjo, kad 76 proc. kompanijos „Sogaz“ įsigijo trys kompanijos, glaudžiai susijusios su banku „Rossija“. S. Kolesnikovas tvirtina, kad pinigai sutekėjo iš aukščiau minėtų ofšorų. Vienos iš kompanijų – „Akcept“ savininku buvo Michailas Šelomovas – V. Putino dėdės iš motinos pusės anūkas.
Atsidūręs po banko sparneliu, „Sogaz“ sparčiai augo. Kompanija įsigijo daug naujų ir įtakingų klientų. „Sogaz“ įsigijimas leido bankui „Rossija“ siekti „Gazprombank“ kontrolės.
S. Kolesnikovas sako, kad iš pradžių džiaugėsi, kad į valdžią atėjo V. Putinas ir tikėjosi, kad bus įvesta tvarka. Tačiau po 2008 metų N. Šalamovas liepė S. Kolesnikovui nutraukti iš likusių „Petromed“ lėšų vykdomas investicijas į laivų statybą ir kitas šakas ir nukreipti pinigus į rūmų prie Juodosios jūros statybas.
„Kai jie priėmė tokį sprendimą, supratau, kad 15 metų aš dirbau kiekvieną dieną po dešimt valandų tam, kad carui būtų pastatyti rūmai. Aš su tuo niekada nesutiksiu“, – kalbėjo S. Kolesnikovas.
