Psichologinių konsultacijų ir krizių įveikimo centro psichologė Diana Šyvytė sako, kad pasaką apie Kalėdų Senelį sekti reikia.
„ Reikia palaikyti tą iliuziją, kad ne visai viskas gyvenime yra taip, kaip yra. Vaikams mes vis tiek iš pradžių pateikiame gražesnę versiją. Kaip ir pasakose: viskas einasi gražiai, princas su princese susituokia ir laimingai gyvena.
Ta Kalėdų Senelio pasaka vaikui duoda saugumo, gražumo jausmą, ir tas yra normalu iki tam tikro amžiaus. Tai labai priklauso nuo vaiko – vieniems penkerių, kitiems mažesniems ar didesniems pradeda kilti klausimai, abejonės, ar tikrai taip yra, kaip jiems sako. Jie pradeda po truputėlį aiškintis ir paskui, anksčiau ar vėliau, jie sužino, kad Kalėdų Senelio nėra, o dar vėliau sužino gyvenimo realybę, kad princas su princese susituokia ir ne visada viskas taip laimingai klojasi“, – kalba D. Šyvytė.
Psichologė pripažįsta, kad tiesa yra skaudi, kelia labai didelį nusivylimo jausmą, bet tai yra vienas iš jausmų gyvenime, su kuriuo turime susidurti ir tvarkytis.
„Vaikui galima tik palengvinti tą nusivylimo jausmą išgyvenimą – tokia yra gyvenimo realybė, ir čia nieko nepadarysi“, – kalba specialistė.
Brandinančios traumos
Psichologė sutinka, kad gali pasitaikyti ir tokių atvejų, kad vaikas patiria didelę traumą, sužinojęs tiesą apie Kalėdų Senelį, gali imti galvoti, kad gyvenimas – pilnas melagysčių, tačiau tai tiesiog yra gyvenimo dalis.
„Vis tiek būna, kad tėvai kažką pagražina – tokių nutikimų būna ne vienas ir ne du, bet ar tai būtų labai didelė trauma – klausimas. Kažkokia trauma būtų, tačiau tam tikrų traumų reikia mums visiems, kad mes užaugtume. Tos traumos nėra vienareikšmiškai visos blogos: jei jas normaliai pereini, emociškai išgyveni, jos brandina“,– kalba D. Šyvytė.
Jei tėvai visgi nutartų pasakyti vaikui iš pat pradžių tiesą, psichologė nemano, kad tai vaikui labai pakenktų.
„Nemanau, kad tai vaiko raidai kažką blogo padarytų, tik tarp kitų vaikų jis galėtų jaustis kitoks. Jei visi vaikai yra įsitikinę, kad yra Kalėdų Senelis, kuris neša dovanas, o jam tėvai sako kitaip, jis vaikų būryje jaučiasi kitoks, ir tas jausmas nėra geras. Jis gali jaustis ir pranašesnis, ir prastesnis – priklauso nuo vaiko“, – sako psichologė.
D. Šyvytė nurodo, kad vaikui geriausia leisti pačiam pasiaiškinti, kaip iš tikro yra su Kalėdų Seneliu.
„ Dažniausiai vaikas sužino iš kitų vaikų, kad Kalėdų Senelio nėra, tačiau iš pat pradžių vaikas tuo dar netiki, abejoja. Tada jis pradeda rinkti žinias – iš kitų vaikų, tėvų, kitų suaugusiųjų. Tėvai turėtų intuityviai jausti, ar sakyti vaikui tiesą, ar dar pusmetį, metus meluoti“, – kalba psichologė.
Vaikai gali jaustis blogi
Dviejų vaikų tėtis, emocijų paleidimo instruktorius Rytis Lukoševičius sako savo vaikams apie Kalėdų Senelį nemeluosiantis.
„Aš nesiruošiu meluoti vaikui, kad Kalėdų Senelis yra tikras. Greičiausiai aš papasakosiu jam tą istoriją, kaip gimė ta tradicija. Tad mano pozicija tokia – pasakyti vaikui, kad yra tokia tradicija, žmonės taip daro, o dovanas perka tas, kas jas perka.
Pirmiausia, aš noriu sakyti tiesą. Visų antra, susidūriau neseniai su tokia istorija, kai tėvai melavo vaikui, kad yra Kalėdų Senelis, ir vaikui atnešė kažkokią menką dovaną, nes tėvai neįpirko to, ko jis iš tikrųjų norėjo. Tada vaikas ir galvoja: tai ką, aš blogas vaikas? Nes juk sakoma: jeigu būsi geras vaikas, tau Kalėdų Senelis duos, ko tu nori. Jei negavai, ko tu nori, reiškias, tu blogas vaikas. Tada vaikui kerta per savivertę: dažniausiai tėvai negali išpildyti vaikų svajonių, o tada jau vaikas ima galvoti, kad jis blogas“,– kalba vyras.
R. Lukoševičiaus teigimu, nėra nieko blogo, jeigu vaikas, žinodamas apie Kalėdų Senelį tiesą, jausis kitoks nei kiti vaikai. Taip, vyro teigimu, vaikas išmoks meilės ir pritarimo neieškoti kituose žmonėse, o savyje.
Tikėjimas stebuklu
Dviejų vaikų mama, vilnietė Tatjana Linart sako, kad pasaka apie Kalėdų Senelį yra labai graži, ir to iš vaikų atimti nereikėtų.
„ Prisimenu save, kai vaikystėje rasdavau dovanų po eglute, kaip aš to laukdavau! Paskui man nebuvo kažkokio nusivylimo – tiesą sužinojau pakankamai didelė. Tai yra labai graži šeimos tradicija, labai gražūs dalykai. Per juos mes ir parodome vaikams, kad yra stebuklų, ir jais reikia tikėti. Vaikučiams reikia kuo ilgiau padaryti tą vaikystę, nes visi atsimena, kaip gera būna toje vaikystėje“, – pasakoja Tatjana.
Pasak jos, tiesą vaikams taip pat reikia mokėti pasakyti: nereikėtų sakyti, kad vaikams buvo meluojama, o, pavyzdžiui, kad tiesiog nuo tam tikro amžiaus Kalėdų Senelis nustoja važinėti pas vaikučius.
„Mano šešerių metų dukra dar tiki Kalėdų Seneliu, tai aš jai pasakiau labai atsargiai, kad Kalėdų Senelis kartais per tėvus perduoda dovanėles, kad ne visada ateina į namus. Mano vyresnis sūnus jai sako netikėti Kalėdų Seneliu išvis, tačiau ji to atsisako, jai Kalėdų senelis labai patinka!“ – kalba Tatjana.
Leidžia patikėti stebuklais
Dviejų vaikų mama, vilnietė Agnė Peikštenienė sako, kad Kalėdų Senelis – tai graži tradicija, leidžinati pajausti tą gėrį, patikėti Dievu bent per Kalėdas.
„Visos tos religinės šventės, kurias švenčiame, skirtos tam, kad nors kelias dienas per metus prisimintume, kad yra Viešpats. Tai tas Kalėdų Senelis man yra simbolis nežemiško gerumo, kurio kiekvieną dieną negalime gauti. Tas Kalėdų Senelis vaikams – tai istorija apie tai, ko kasdien nepatiri, tačiau kas egzistuoja ir ką įmanoma patirti“,– kalbėjo Agnė. Ji prisiminė, kaip jos sūnus pasakė, kad iš tėvų kai kurių dalykų net neprašytų, nes žino jų nuostatas, o iš Kalėdų Senelio gali prašyti net už tėvų draudimo ribų – tai jiems tikras stebuklas.
„Kol kas aš jiems nesakau nei taip, nei ne. Jei jie manęs klausia, aš jiems nekuriu per didelių istorijų, tačiau akcentą dedu ant to gerumo, kad per šventes vyksta kažkas tokio, nesvarbu, kieno vardu. Gerumas gali turėti labai daug vardų“, – kalbėjo Agnė.
TV3.lt sveikina su artėjančiomis šventėmis – gražių, jaukių ir stebuklingų šv. Kalėdų!
