Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pareiškė, kad būsimosios Europos Sąjungos (ES) šalys turėtų sutrumpinti dalyvavimo valiutų keitimo mechanizme ERM-2 laikotarpį ir pamąstyti apie galimybę tuo metu susieti nacionalines valiutas su euru.
"Reuters" gautoje TVF tyrimo, kuris bus paskelbtas vėliau, kopijoje teigiama, kad dėl euro įvedimo Vidurio Europos šalių bendrasis vidaus produktas (BVP) per 20 metų gali padidėti 20-25 proc. Tačiau visų pirma dešimt, daugiausia - buvusių socialistinių, šalių, kurios gegužę prisijungs prie turtingesnių ES valstybių, privalo sumažinti biudžetų deficitą, palūkanų normas ir infliaciją bei stabilizuoti valiutų keitimo kursus. Rinkų nuomone, daugelis būsimųjų narių prie euro zonos prisijungs šio dešimtmečio pabaigoje, tačiau nedidelės Baltijos šalys tai gali padaryti anksčiau.
Valiutų stabilumas bus išbandomas mažiausiai dvejus metus dalyvaujant ERM-2, kai nacionalinės valiutos kursas euro atžvilgiu negalės svyruoti daugiau kaip 15 proc. į vieną ar į kitą pusę nuo nustatyto pariteto. Kad būtų priimtas palankus sprendimas dėl narystės euro zonoje, keitimo kursas turi likti artimas paritetui. Be to, ketinama labiau toleruoti nacionalinių valiutų brangimą, o ne nuvertėjimą.
TVF, kuris formuojant euro zonos politiką nedalyvauja, pataria šalims kandidatėms prieš prisijungiant prie ERM-2 sumažinti biudžetų deficitą ir infliaciją bei dalyvauti mechanizme kaip įmanoma trumpesnį laiką. "Iš esmės prisijungimas prie ERM-2 nevykdant tinkamos fiskalinės ir struktūrinės politikos gali būti rizikingas, - sakoma TVF dokumente. - Tuo tarpu daug ilgesnis nei būtini dveji metai dalyvavimas ERM-2 nereikalingai uždelstų priklausymo euro zonai naudą".
Šis požiūris atitinka kai kurių eurą siekiančių įsivesti šalių, tarp jų Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos pozicijas. Kitokios nuomonės laikosi Vengrija. Šalis jau vienašališkai nustatė ne didesnio kaip 15 proc. kurso svyravimo į vieną ar į kitą pusę ribas ir nori prie ERM-2 prisijungti anksčiau. Tačiau Vengrijai kyla keitimo kurso nepastovumo problemų, nes rinkos įžvelgia atotrūkį tarp siekiamų infliacijos ir keitimo kurso tikslų.Europos centrinis bankas (ECB) taip pat pareiškė, kad prieš prisijungdamos prie ERM-2 naujokės turi atitinkamai pakoreguoti vykdomą politiką. ECB nuomone, kai kurioms šalims mechanizme reikės dalyvauti ilgiau nei trumpiausią dvejų metų laikotarpį.
TVF požiūriu, šalys kandidatės turėtų pamąstyti apie galimybę dalyvavimo ERM-2 metu susieti nacionalines valiutas su euru, kaip jau padarė Estija ir Lietuva. "Jei, lyginant su tikėtinu nepastovumu, keitimo kursų stabilumo kriterijus bus interpretuojamas siaurai, vertėtų rimtai apsvarstyti tvirtą susiejimą - panašų į valiutų valdybos modelį", - rašoma TVF tyrime. Tiesa, pasak fondo, toks sprendimas reikalautų daug mažesnio už leistiną 3 proc. BVP biudžeto deficito ir žemos infliacijos.
Nusprendusios išlaikyti laisvo kursų svyravimo modelį šalys neturėtų kištis, jei kursas neperžengia leistinų ribų. "Tiesioginiai ar netiesioginiai įsipareigojimai dėl siaurų svyravimo ribų būtų labai rizikingi, nes rinkos norėtų juos išbandyti", - mano TVF.Fondas priduria, kad reikėtų nustatyti žemesnius paritetus euro atžvilgiu (jie nusako kursų svyravimo euro požiūriu vidurį), kad nebūtų varžomas ekonominis augimas. "Neigiamas poveikis, susijęs su per žemų paritetų ir keitimo kursų nustatymu (infliacija ir "perkaitimas"), yra mažiau pavojingas nei per aukšto kurso atveju", - tyrime teigia TVF.
Šalyse, kurios nesusies savo valiutų su euru, žemesnis paritetas suteiktų erdvės nuvertėjimui. Tokių svyravimų atveju paritetas nebūtų labai pažeistas, ir būtų galima atitikti stabilumo reikalavimus.
Tyrime priduriama, kad žemesnis už rinkos lygį paritetas sudarytų galimybę didesnėms palūkanų normoms, o tai leistų sumažinti infliaciją. Pasak TVF, sumažinti infliaciją bus sudėtinga, jei reikalavimas, kad jos lygis daugiau kaip 1,5 proc. neviršytų trijų žemiausią infliaciją fiksuojančių ES šalių vidurkio, nebus sušvelnintas iki 1,5 proc. svyravimo ECB nustatyto 2 proc. tikslinio dydžio atžvilgiu.
“Reuters”-ELTA
