Kalti pasikeitę mitybos įpročiai
Egzistuoja glaudus ryšys tarp burnos ligų ir organizmo negalavimų. Burnos sveikata labai svarbi ir žmogaus gerovei, nes negydytos ligos, dantų netekimas sukelia įvairių sunkumų – būna ne tik sunku kramtyti, bet ir, tarkime, susirasti darbą. Dėl pablogėjusios estetinės išvaizdos žmogus neretai save izoliuoja nuo visuomenės, praranda psichologinį komfortą, todėl mažėja ir jo darbingumas. Laiku nesiimant profilaktinių priemonių, vėliau labai išauga komplikacijų gydymo ir funkcijos atkūrimo kaina.
Šiaulių odontologijos poliklinikoje laikinai vyriausiosios gydytojos pareigas einanti D. Gureckienė odontologe dirba jau 27 metus, deja, lietuvių ji negali pagirti už gerus burnos higienos įgūdžius. „Per pastaruosius porą dešimtmečių tautiečių dantys itin suprastėjo“, – teigia ji.
Atrodo, keista, nes nuolat tobulinant burnos higienos priemones ir imantis įvairių prevencinių priemonių, mūsų dantys turėtų būti idealūs. „Pagrindinė dantų ligų priežastis – per du dešimtmečius susiklostę netinkami mitybos įpročiai. Daugelis mano, kad kramtomoji guma yra išeitis, tačiau mes ėmėme valgyti daug minkšto, perdirbto maisto, kuris mums yra labai skanus, bet netinkamas nei dantims, nei apskritai organizmui. Tokiu maistu apsivėlę dantys genda itin sparčiai“, – teigia odontologė.
Vaikystėje dažnam teko girdėti sakant, jei valgysi saldumynus, dantys bus „sukirmiję“. Ar tikrai saldainiai yra didžiausias dantų priešas? „Tikrai ne, nes, pavyzdžiui, geras kokybiškas šokoladas mūsų organizmui yra netgi naudingas. Didžiausią žalą dantims daro bulvių traškučiai, kukurūzai, saldūs, gazuoti gėrimai. Apskritai dantims labai kenkia visi gazuoti gėrimai“, – vardija D. Gureckienė. Gydytoja pati yra atlikusi bandymą – į kokakolos stiklinę įmetusi pieninį dantį, tiesa, jis ne ištirpo, bet pajuodavo.
„Nebėra rupaus maisto – nebereikia jo kramtyti. Kurie tėvai vaikams duoda morką ar ropę pakramtyti? Per daug mylėdami ar lepindami vaikus, net obuolio žievę nulupame, duonos plutą nupjauname. Ši meilė daro didžiulę žalą – užuot valgę visavertį maistą, vaikai mieliau renkasi bandeles, sausainius, kukurūzus. Dantys tiek apsivelia šia mase, kad nepakanka net šepetėlio – norisi visa tai krapštyte nukrapštyti“, – sako ji.
Valantis dantis bicepsai neturi įsitempti
Anot gydytojos, suvalgius morką, obuolį ar ropę – visa, kas yra kietesnio, dantys apsivalo savaime, tačiau jokiu būdu negalima teigti, kad suvalgius obuolį dantų valytis nebereikia. Kitas svarbus dalykas – dantų šepetėlio ir pastos dantims išsivalyti taip pat nepakanka. „Galima turėti penkis šepetėlius, bet nuo to mūsų dantys patys savaime sveikesni netaps, nes šepetėlį reikia dar ir naudoti, – šmaikštavo gydytoja. – Nėra didelio skirtumo, ar rytą dantis išsivalysime prieš pusryčius, ar po jų – svarbiausia juos išsivalyti vakare. Kokią dantų pastą pasirinkti, reikėtų pasitarti su odontologu – tik jis pasakys, ar rinktis pastą kraujuojančioms, ar jautrioms dantenoms, o gal balinančią dantis.“
Sakoma, kad suvalgisu tam tikro maisto negalima valytis dantų. Gydytoja tai patvirtina. „Dantų nepatartina valyti suvalgius rūgščių maisto produktų ir atsigėrus saldaus, gazuoto gėrimo. Tada reikėtų išsiskalauti burną vandeniu ir tik vėliau išsivalyti dantis šepetėliu ir dantų pasta“, – sakė ji. Specialistė pataria naudoti ir dantų siūlą bei skalavimo skystį. „Nesiūlau primygtinai jį pirkti. Yra kitų puikių priemonių, pavyzdžiui, medetkų arbata, tik problema ta, kad ją reikia pačiam pasiruošti...“ – šypsojosi gydytoja.
Paklausta, ar galima sutaupyti perkant pigesnį dantų šepetėlį, gydytoja atsako, jog geras daiktas pigus nebūna. Kita vertus, anot jos, pats dantų šepetėlis mūsų burnos sveikos nepadarys, nesvarbu koks jis būtų – pirktas už litą, už dešimt ar pats besisukantis. „Tai mums reikia padaryti patiems! Ir būtinai pasistačius smėlio laikrodį. Nustebtumėte, jei suskaičiuotumėte, kiek laiko valotės dantis – daugiausia 20–30 sekundžių! Kai pati, žiūrėdama į smėlio laikrodį, ėmiau valytis dantis, atrodė, kad tai darau amžinybę“, – prisimena odontologė.
Anot Dalios Gureckienės, labai svarbu ir tai, kokia jėga valome dantis. „Spaudžiame, brūžiname tiek, kad net vonios sienos apsitaško, o reikėtų dantis valyti švelniai, lyg menininkui laikant teptuką. Jėgos čia nereikia, bicepsai neturi įsitempti. Turi būti judesys, jų kiekis, laikas, o ne jėga, juk ne sienų plyteles šveičiame“, – savo pacientus moko gydytoja odontologė ir perspėja, kad stipriai valantis dantis ir naudojant kietą dantų šepetėlį gali būti pažeistas dantų emalis, dantenos ir kt. Šiaulių odontologijos poliklinikoje yra demonstraciniai dantų šepetėlių rinkiniai – gydytojai, burnos higienistai kiekvienam savo pacientui individualiai parenka ir pasiūlo, kurį šepetėlį geriausiai naudoti.
„Tėvai nežino, kad apie 6–8 metus už pieninių dantų vaikams pradeda dygti pirmi nuolatiniai dantys, kuriuos turi valyti tėvai, nes vaikams patiems sunku pasiekti juos kokybiškai išsivalyti. Tokiems dantims valyti naudojamas vieno danties šepetėlis“, – pasakoja gydytoja ir pataria dantų pastą pirkti vaistinėje ar parduotuvėje, jokiu būdu ne turguje ar kur nors kitur.
Pas odontologą – profilaktiškai
Anot gydytojos, pas odontologą reikia ateiti ne tada, kai skauda dantį. Reikia turėti savo gydytoją, kuriuo galima pasitikėti, su kuriuo galima pasitarti. „Pas tokį gydytoją pacientas eina pats, atsiveda savo vaikus, jam gali paskambinti bet kada, o ne kai užklumpa problema. Būna, atbėga, kai skauda, tada visas pasaulis turi būti po paciento kojomis – man skauda, tai kaip čia dabar manęs nepriims dabar per penkias minutes, nes aš jau dvi dienas ar net savaites nemiegojau, vaistus gėriau... Priekaištaujama, kad tenka lankytis pas gydytoją penkis šešis kartus, bet vis tiek skauda. Pacientai turėtų būti labiau sąmoningi – nuolat prižiūrėti savo dantis. Ne tik mūsų bendra sveikata, bet ir burnos sveikata priklauso nuo mūsų pačių“, – teigia gydytoja odontologė.
Paprastai apsilankyti pas gydytoją odontologą vertėtų kartą per metus, bet kiekvienas žmogaus yra individualus, tad kai kuriems sparčiai progresuojant įvairiems procesams burnoje net ir vizitas po trijų mėnesių gali būti pavėluotas, o gydymas – ilgas ir skausmingas. „Nors technologijos tobulėja, mes vis tiek negalime padaryti to, kas yra gamtos sukurta, – primena D. Gureckienė. – Kitas dalykas – profesionali burnos higiena dantų negadina – tai burnos sveikatinimo dalis.“
Povilas LUNGĖ
