Tarp daugybės išlepusias pasaulio šalis kamuojančių problemų yra ir vadinamasis Paryžiaus sindromas, kuris apibūdinimas, kaip diskomfortą kelianti psichologinė būsena, kuomet atvykus į svajonių miestą Paryžių ir pažvelgus į daugybės milijonų šviesų nutviekstą peizažą suprantama, kad ši vieta nėra tokia graži, kokia atrodė vaizduotėje. Įdomu tai, vadinamasis Paryžiaus sindromas dažniausiai kankina japonų turistus, rašo tinklalapis odditycentral.com.
Kad ir kaip juokingai tai skambėtų, bet Paryžius sindromas yra labai reali būsena. Japonijos žiniasklaidoje šis miestas vaizduojamas kaip itin draugiškas atvykėliams ir yra tikra estetikos ir stiliaus meka. Moterys dažnai mano, kad garsiųjų „Chanel No. 5“ kvepalų dvelksmas tiesiog tvyro ore, o miesto parkuose burkuoja balandžiai. Be to, daugelis japonų mano, kad visi paryžiečiai yra labai gražūs, itin atletiško kūno sudėjimo ir beprotiškai turtingi. Šis burbulas sprogsta jau pirmąją viešnagės dieną.
Prie Paryžiaus sindromo itin prisideda žiniasklaida, tituluodama šį miestą pasaulio mados sostine, kuri išskėstomis rankomis laukia atvykėlių, bet tai ne visai tiesa. Daugelis paryžiečių yra gana nepakantūs užsieniečiams, ypač tiems, kurie nekalba prancūziškai. Pokalbiai užsienio kalba dažnai tam paprasčiausiai nemalonūs ir taip siekiama parodyti atvykėliui, kad jo egzistavimas šioje žemėje niekaip per daug neįdomus.
O kas nutinka žmonėms, turintiems iš Paryžiaus sindromą? Nemaža jų dalis, po panašių išgyvenimų, kuriam laikui iš viso nustoja keliauti. Kitiems atsiranda streso, depresijos požymių. Japonai dažnai išgyvena vadinamąjį kultūrinį šoką, kuomet tariamą euforiją keičia nusivylimas, penieka aplinkai, apatija, dingsta noras tyrinėti, lankytis viešose vietose.
